Šių metų tarptautinės konferencijos „International Conference on Information and Software Technologies“ (ICIST) 2025, viena iš aktualiausių temų – technologijų pažangumas, saugumas bei jų orientavimas į žmogų bei jo poreikius. Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto (IF) organizuojama konferencija jau 31-us metus iš eilės kviečia universiteto bendruomenę bei svečius, ekspertus pažvelgti į mokslą ar tyrimus ar kitu kampu.
Tarp daugybės įkvepiančių pranešimų ir diskusijų apie medicinos tyrimus, haptines technologijas bei dirbtinio intelekto panaudojimą pacientų gydyme, vienas iš pagrindinių konferencijos pranešėjų, dr. Bilhanan Silverajan kvietė svečius atkreipti dėmesį į paslėptą kibernetinio saugumo kultūrinį aspektą.
Bendradarbiavimo aspektas ir įsitraukimo stoka
Informacinių technologijų (IT) integravimas su operacinėmis technologijomis, sistemomis, kurios valdo pramonės įmones, gamybos linijas ir energetikos tinklus, dažnai laikomas techniniu procesu. Tačiau, kaip pažymėjo dr. Silverajan, tikrieji sunkumai dažnai prasideda tada, kai šiuose procesuose žmogaus įsikišimas yra neišvengiamas. „Tai ne tik technologinė problema“, – paaiškino jis. „Kai senosios pramoninės sistemos integruojamos su šiuolaikine IT infrastruktūra, didžiausi pažeidžiamumai atsiranda ne dėl kodo ar įrangos, bet dėl žmonių, jų organizacinės kultūros.“
Ši paprasta, bet įtaigi pastaba sulaukė daugelio ICIST dalyvių pritarimo. Taip pat pabrėžta bendradarbiavimo svarba tarp inžinierių, duomenų mokslininkų ar socialinių tyrinėtojų, siekiant spręsti kibernetinio saugumo klausimus tiek techniniu, tiek žmogiškuoju požiūriu.
Žmogiškasis kibernetinio saugumo elementas
Dr. Silverajan taip pat pabrėžė vis augančią visuomenės problemą: mūsų pasiryžimą paaukoti privatumą dėl patogumo. „Šiandienos kultūra yra tokia, kad mes pasiryžę viešinti ar suteikti prieigą prie asmeninių duomenų, kad gautume daugiau mums naudingų funkcijų ar patogumo naudojant tam tikras programas“, – pažymėjo jis. „Tai pavojinga, nes, atidavę savo duomenis, jūs sukuriate skaitmeninį pėdsaką, kurio niekada negalėsite panaikinti.“ Jis paaiškino, kad šis kompromisas ne tik kelia pavojų vartotojams, bet ir skatina savaiminį skaitmeninio pasaulio stiprėjimą. „Jūs tampate produktu, o tada – klientu. Įmonės pateikia jums tik tai, ką, jų manymu, norite matyti. Tai tikslus prognozavimas, kas jums galėtų būti įdomu pagal tai, kokiais duomenimis pasidalinate. Kai jūs nebesusiduriate su neutraliąja informacija, o tik su filtruota versija, tai tiesiogiai tarnauja verslui.“
Netikėtos pamokos
Kibernetinis saugumas neapsiriboja techninėmis priemonėmis – jis taip pat remiasi žmonių elgsena ir organizacijos kultūra. Dr. Silverajan pasidalino įžvalgomis, kad technologijų ateitį lemia ne vien inovacijos, bet svarbus ir gebėjimas suprasti žmones: jų įpročius, baimes ir lūkesčius.
Pasaulyje vis labiau įsivyraujant dirbtiniam intelektui, tokių universitetų kaip KTU misija, pranešėjo teigimu, tampa ne tik kurti naujas technologijas, bet ir formuoti vertybes, kurios diktuoja, kaip tomis technologijomis naudojamės ar gebame apsisaugoti. „Vien technologija pasitikėjimo nesukurs“, – pabrėžė ekspertas. – „Tai turi padaryti patys žmonės.“
Žvilgsnis į žvaigždes
Lengvesnėje diskusijos dalyje paklaustas, kokius projektus jis vykdytų, jei turėtų neribotus išteklius, jis teigė, kad visa tai vyktų už žemės ribų. „Aš investuočiau į visatos tyrinėjimus“, – be dvejonių atsakė jis. „Mes artėjame prie taško, kai autonominiai, savarankiškai besimokantys robotai galės padėti žmonijai tyrinėti naujas, itin tolimas erdves, planetas.
Jo žodžiai atspindėjo smalsumą, ambicijas ir tikėjimą technologijų potencialu tarnauti žmonijai, kai tai daroma atsakingai ir bendradarbiaujant. „Žinoma“, – pridūrė jis su šypsena, – „ o tada dar pamėginčiau išspręsti ir pasaulio taikos klausimą.“
