Programų inžinerijos katedra

Mokslo kryptys

1. Skaitmeninių schemų testavimo metodų kūrimas ir tyrimai. Tirta nuosekli sinchroninė schema gali būti transformuota į kombinacinę schemą, naudojant iteracinio loginio masyvo modelį. Pasiūlyta keletas gedimų modelių, skirtų tikrinti perjungimo vėlinimo gedimus struktūriniame schemos lygmenyje. Tyrinėtas nuoseklių schemų be skleidimo grandinėlės testavimas. Pasiūlyta metodika kaip sudaryti testus tokio tipo schemoms. Tirta, kokią tai turi įtaką testinių rinkinių atrinkimo rezultatams.
2. Žmogaus smegenų–kompiuterio sąsajos metodų kūrimas ir tyrimai. Žmogaus smegenų–kompiuterio sąsajoms reikalingi sudėtingi elektroencefalogramos (EEG) signalų apdorojimo, triukšmų šalinimo, požymių išskyrimo ir klasifikavimo algoritmai. Buvo pasiūlytas netiesinių operatorių, tokių kaip Taeger-Kaiser energijos operatorius (TKEO) ir keletas jo atmainų, panaudojimas EEG signalams apdoroti. Šių operatorių efektyvumas vertinamas klasifikavimui naudojant atraminių vektorių metodą su tiesine funkcija. Buvo pasiūlytas diskrečiosios kosinuso transformacijos metodo naudojimas charakteringų EEG signalų išskyrimui ir klasifikavimui. Diskrečioji kosinuso transformacija leidžia sukoncentruoti EEG energiją į keletą pirmųjų transformacijos koeficientų. Šis metodas naudojamas kaip požymių išskyrimo žingsnis ir leidžia žymiai sumažinti duomenų apimtį, neprarandant svarbios informacijos.
3. Programinės įrangos sistemų testavimo metodų kūrimas ir tyrimai. Funkcinių (vienetų) testų generavimas aparatūrinėms kalboms naudojant formalius metodus iš (pagal) modelių. Statinių analizės, kompiliavimo įrankių kūrimas, simbolinės analizės metodo, “Satisfability modulus” (SMT) teorijos analizė ir taikymas. Automatizuotų testavimo ir testinių atvejų generavimo metodų, paremtų statine kodo analize ir kompoziciniu dinaminiu simboliniu vykdymu, kūrimas ir tyrimas. Atliktas teorinis pasiūlyto paskirstytų sistemų testavimo metodo tyrimas. Išnagrinėta tokio tipo klaidas metodas sugeba aptikti.
4. Virtualaus mokymosi technologijų ir metodų kūrimas ir tyrimai. Tirti konkurencija paremti socialinio mokymosi metodai. Tirti informacinių technologijų modulių teikimo ypatumai.
5. Dalykinės srities sistemų ir jų komponentų variantiškumo analizė, požymiais-grįstas modeliavimas ir automatizuoto kūrimo metodų tyrimai. Modeliavimo metodai tiriami meta-projektavimo paradigmos kontekste. Nagrinėjamas bendrinių komponentų modelių (meta-modelių, srities ontologijų) sukūrimas. Variantiškumas tiriamas produktų linijų metodologijos kontekste. Tirta kaip generatyviniai metodai gali būti pritaikyti mokymęsi.