Mokslas

Informatikos fakultete atliekami projektai bei tyrimai skirti informacinių technologijų pritaikymo galimybėms įvairiose veiklose bei sektoriuose. Fakultetas yra vienintelis Lietuvoje priklausantis stipriausius Europos šalių informatikos mokslininkus ir akademinę bendruomenę vienijančiai asociacijai „Informatics Europe“, kuri vienija net 115 narių iš visos Europos.

 

Mokslinių tyrimų tematikos

Pagrindinis tyrėjas: Prof. Dr. E. Kazanavičius 

Daiktų internetas (angl. Internet of Things) turi didelį potencialą daugelyje taikomųjų programų, darančių įtaką kasdieniam gyvenimui, darbo našumui bei vartojimui. Naujos daiktų interneto taikomosios programos susiduria su įvairiais neišspręstais saugumo, projektavimo ir diegimo iššūkiais. Atsiranda poreikis kurti naujus metodus, algoritmus ir technologijas. 

Tyrėjai dirba išmaniosios aplinkos ir daiktų bei paslaugų interneto srityse. Kuriamos inovacijos grindžiamos atviros architektūros modeliu, kuris leidžia integruoti įvairias trečiųjų šalių paslaugas, taip sukuriant naujus verslo modelius potencialiems paslaugų teikėjams. Planuojama dirbti šiomis temomis: realiojo laiko sistemos, dirbtiniu intelektu paremta automatizacija, skirta išmaniosioms aplinkoms su daiktų internetu, saugūs ir keičiamo mastelio daiktų internetu paremti sprendimai (išmaniosios sveikatos priežiūros, miestų, logistikos, mobilumo ir kt. srityse), daiktų interneto protokolai ir standartai.  

Pagrindinis tyrėjas: Prof. Dr. A. Venčkauskas 

Kibernetinis saugumas yra labai svarbus Europos ekonomikai, demokratijos veikimui ir Europos vertybėms. Kenkėjiška kibernetinė veikla, ypač dezinformacijos kampanijos, melagingos naujienos ir kibernetinės operacijos, nukreiptos prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą, įvairaus masto, apimties, trukmės, intensyvumo, sudėtingumo, rafinuotumo ir poveikio, tampa vis dažnesnės ir reikalauja sutelkti visas atitinkamas priemones bei įrankius. 

Tyrėjai analizuoja ir plėtoja įvairūs kibernetinio saugumo metodus, apimančius kompiuterių tinklų ir kibernetinių fizinių sistemų saugumo, kibernetinio saugumo situacijos suvokimo ir vizualizavimo, rūko kompiuterijos saugumo ir paslaugų bei kompiuterinės ekspertizės srityse.  

Pagrindinis tyrėjas: Prof. Dr. R. Butleris 

Pagrindinis tikslas – palengvinti aplinkinių informacinių sistemų kokybės augimą tobulinant sistemų inžinerijos metodus ir informacijos valdymo gebėjimus.  

Mokslininkai kuria sprendimus, kurie apima mašininį mokymąsi, išskirstytų saugyklų architektūras, išmaniuosius kontraktus, ontologijas, natūralios kalbos apdorojimą, semantines technologijas, verslo procesų modeliavimą, specializuotus CASE įrankius ir modeliais grindžiamos kūrimo paradigmos sprendimus. Grupė daugiausia dėmesio skiria tokių problemų, kaip sklandi analizės rezultatų, reikalavimų specifikacijų ir sistemų projektavimo integracija, taip pat automatinis didžiulių heterogeninių duomenų ir informacijos kiekių supratimas ir panaudojimas, tyrimams ir sprendimų kūrimui, taikant semantine analize, žinių modeliavimu ir dirbtiniu intelektu pagrįstus metodus.  

Pagrindinis tyrėjas: Prof. Dr. T. Blažauskas 

Tyrėjų tikslas – rasti naujus požiūrius į švietimą, sveikatą, reabilitaciją ir kitas sritis, pasinaudojant mišrios realybės, žmogaus kūno sekimo, haptikos ir dirbtinio intelekto sričių pasiekimais.  

Moksliniai tyrimai ir jau sukurti sprendimai yra susiję su virtualios realybės technologijomis, kurias taikome ligų diagnostikai, reabilitacijai ir mokymui. Tyrėjai daugiausia dėmesio skiria žmogaus kūno sekimui sporte ir reabilitacijoje naudojant VR technologijas, taip pat įtraukiančioms technologijoms, skirtoms švietimui. 

Pagrindinis tyrėjas: Doc. Dr. D. Gudonienė 

Švietimo sektoriaus rinkoje yra juntama išmaniųjų pagalbinių technologijų spraga.  

Tema – išmaniojo turinio kūrimas, apimantis tokias sritis kaip: (1) Skaitmeninės pamokos, (2) Informacijos vizualizavimas, (3) Mokymosi turinio projektavimas, (4) Pokalbių robotais grįstos paramos sistemos.  

Pagrindiniai tyrėjai: Prof. Dr. R. Maskeliūnas, Prof. Dr. R. Damaševičius 

Kompiuterinės regos taikymas sveikatos priežiūros srityje gali padėti pagerinti diagnostiką, anksčiau nustatyti sveikatos problemas ir sudaryti geresnius gydymo planus. Biologinių signalų analizėje dirbtinio intelekto algoritmai gali būti apmokyti atpažinti signaluose esančius modelius, kurie rodo sutrikimus ar kitas sveikatos problemas.  

Kompiuterinės regos kūrimo ir signalų apdorojimo patirtis, kurią mūsų tyrėjai įgijo spręsdami tokius uždavinius kaip Alzheimerio ligos atpažinimas, Parkinsono ligos tikrinimas, navikų/vėžio aptikimas ir klasifikavimas bei žmogaus laikysenos nustatymas, sudaro tvirtą pagrindą tolesniems tyrimams. Siekiame tobulinti požymių išskyrimo ir analizės metodus, kad pasiektume geresnį modelių veikimą ir išplėstume jų taikymo galimybes. 

Pagrindinis tyrėjas: Prof. Dr. A. Paulauskaitė -Tarasevičienė 

Kadangi dirbtinio intelekto sistemų naudojimas įvairiose srityse gali turėti didelį poveikį žmonių gyvenimui, labai svarbu užtikrinti, kad šios sistemos atitiktų etikos principus ir žmogaus teisių standartus. Šiuo atžvilgiu labai svarbus vaidmuo tenka dirbtinio intelekto sistemų skaidrumui ir paaiškinamumui. Mokslinių tyrimų pagrindai ir temos.  

Tyrėjų patirtis sukaupta taikant įvairius DI metodus (nuo ekspertinių sistemų iki giliojo mokymosi architektūrų), duomenų analizę ir ADI metodus, įskaitant vietinio ir visuotinio paaiškinimo modelius, taikomus šiuose sektoriuose: sveikatos, gamybos, kibernetinio saugumo ir žemės ūkio. ADI algoritmų kūrimas yra pagrindinė mokslinių tyrimų sritis, kuria siekiama spręsti problemas, kylančias dėl „juodosios dėžės“ DI sprendimų. Joje nagrinėjamos patikimų modelio aiškinimo algoritmų, skirtų vizualizuoti ir aiškinti vidinę AI modelio veiklą, temos; šališkumo nustatymo ir mažinimo metodai; priešininkų atakos ir priešininkų patikimumas.

Pagrindinis tyrėjas: Prof. Dr. R. Barauskas 

Dirbtinio intelekto modeliai yra žinomi dėl savo gebėjimo nustatyti šablonus. Ši savybė leidžia DI grįstiems modeliams spręsti užduotis, kurių dėl jų sudėtingumo neįmanoma aprašyti fizinėmis lygtimis.  

Tiesioginis tokių modelių taikymas fizinei elgsenai imituoti paprastai stokoja nuoseklumo ir prastai apibendrina ne imties atvejais. Dirbtinio intelekto ir skaičiavimo mechanikos derinys leidžia taikyti fizines lygtis ir duomenimis pagrįstas žinias, kad būtų galima modeliuoti dinaminių sistemų procesus priimtina skiriamąja geba, kartu užtikrinant nuoseklumą.

Pagrindiniai tyrėjai: Prof. Dr. G. Palubeckis. 

Viena reikšmingiausių informatikos ir kompiuterinio intelekto dalių yra euristiniai ir metaeuristiniai optimizavimo algoritmai. Optimizavimas yra visur – jo metodai sudaro mokslinių tyrimų sritį, galinčią duoti vieną didžiausių ekonominių naudų.  

Šiuo metu egzistuoja nemažai kombinatorinio optimizavimo uždavinių, kylančių realiuose taikymuose, sprendimo algoritmų, tačiau reikia naujų metaheuristinių algoritmų, pasižyminčių didesniu našumu ir kokybės rodikliais. Gamtos įkvėpti euristiniai algoritmai yra paprasti, tačiau veiksmingi, jais galima spręsti sudėtingas, daugiamodalines, didelio matmens tikslo funkcijas, juos galima hibridizuoti su kitų tipų optimizavimo algoritmais ir taupyti išteklius.  

Algoritmų galimybes didina sinergija su kitais skaičiavimo intelekto metodais ir kitomis mokslinių tyrimų kryptimis, pavyzdžiui, gamybos, transporto, žemės ūkio, sveikatos priežiūros ir kt. 

 

Mokslo grupės

Mokslo grupė Katedra Mokslo grupės vadovas
Daiktų ir paslaugų internetas Kompiuterių katedra prof. dr. Egidijus Kazanavičius
Daugiadisciplininiai modeliai Taikomosios informatikos katedra prof. dr. Rimantas Barauskas
Dirbtinio intelekto ir vaizdų apdorojimo metodų taikymas multimedijoje Multimedijos inžinerijos katedra doc. dr. Armantas Ostreika
Išmaniosios edukacinės technologijos ir jų taikymas Multimedijos inžinerijos katedra dr. Daina Gudonienė
Kibernetinis saugumas Kompiuterių katedra prof. dr. Algimantas Venčkauskas
Multimodalinės žmogaus-kompiuterio sąsajos Programų inžinerijos katedra prof. dr. Tomas Blažauskas
Semantika ir žiniomis grindžiama informacinių sistemų inžinerija Informacijos sistemų katedra prof. dr. Rimantas Butleris
Sistemų projektavimas ir testavimas Programų inžinerijos katedra prof. dr. Eduardas Bareiša
Kiti informatikos akademiniai darbuotojai

KTU mokslas padaliniuose

 

Mokslo pasiekimai ir poveikis

Mokslo tyrimų prioritetai

Informatikos fakultetas daugiausia dėmesio skiria įvairioms mokslinių tyrimų sritims, susijusioms su šiuolaikiniu kompiuterių mokslu ir inžinerija, taip pat skaičiavimo mokslu, įskaitant mokslinius skaičiavimus, pagrįstus daugiadalykiais matematiniais modeliais, optimizavimu ir dirbtiniu intelektu. Kartu daugiausia dėmesio skiriama fundamentiniams tyrimams susijusių matematinių metodų srityje. Informatikos fakultetas vadovaujasi instituciniais prioritetais: Skaitmeninė transformacija, Pramonės transformacija, Išmanieji miestai ir atsparios bendruomenės. Be to, laikomės nacionalinių Sumanios specializacijos prioritetų ir penkių Europos Komisijos prioritetų: Žaliasis susitarimas, Skaitmeninis amžius, žmonėms palanki ekonomika, stipresnė Europa pasaulyje ir europietiško gyvenimo būdo skatinimas.

Apgintos disertacijos

Fakultete apgintose disertacijos yra Informatikos (N009) ir informatikos inžinerijos kryptyse (T007)  


VARDAS PAVARDĖ
DISERTACIJOS PAVADINIMAS DARBO
VADOVAS
GYNIMO
METAI
Dovilė Verenė Genetiniai hierarchiniai algoritmai kvadratinio paskirstymo uždaviniui Alfonsas Misevičius 2022
Aušra Gadeikytė Daugiaskaliai modeliai ir algoritmai šilumos ir drėgmės mainams tekstilės struktūrose simuliuoti Rimantas Barauskas 2022
Jurgita Arnastauskaitė Suderinamumo su normaliuoju skirstiniu hipotezių tikrinimo kriterijų kūrimas ir galingumo lyginamasis tyrimas taikant Monte Karlo metodą Tomas Ruzgas 2022
Vaiva Šiaučiūnaitė Netiesinės dinamikos metodų ir algoritmų taikymas kardiosignalų analizėje Minvydas Ragulskis 2022
Audrius Kulikajevas 3D objekto nematomų zonų rekonstrukcijos algoritmas gylio skenavimo sistemoms Rytis Maskeliūnas 2022
Kazimieras Bagdonas Daugiamodali saugumo sistema daiktų˛ interneto komunikacijai Algimantas Venčkauskas 2022
Rytis Augustauskas Gilaus apmokymo intelektinių metodų taikymas margo paviršiaus defektams aptikti Arūnas Lipnickas 2022
Sandeepak Bhandari Laiko analizės metodo tyrimas ir įgyvendinimas teisiniam skaitmeninių įrodymų nagrinėjimui Vacius Jusas 2022
Indraja Elžbieta Germanaitė Erdvinių šablonų aprašymo, nustatymo ir taikymo tyrimas sprendžiant erdvinės analizės uždavinius Rimantas Butleris 2022
Gintarė Žekienė Hibridinė lietuviškų balso komandų atpažinimo technologija Kastytis Ratkevičius 2021
Darius Dirvanauskas Algoritmas gyvų ląstelių klasifikavimui ir stebėsenai giliųjų neuroninių tinklų pagrindu Rytis Maskeliūnas 2021
Donatas Mažeika Modeliais grįstos sistemų inžinerijos metodas saugių sistemų kūrimui Lina Nemuraitė, Rimantas Butleris 2021
Sam Gilvine Samuvel Judesio įsivaizdavimo sukeliamų potencialų smegenyse atpažinimo ir klasifikavimo metodų tyrimas ir tobulinimas Vacius Jusas 2021
Eglė Butkevičiūtė EKG signalų analizė treniruočių proceso modeliavimui ir nuovargio vertinimo metodikos sudarymui Liepa Bikulčienė 2021
Šarūnas Grigaliūnas Nusikaltimų elektroninėje erdvėje ekspertinio tyrimo metodas Jevgenijus Toldinas 2020
Justas Šalkevičius Virtualioji realybė nerimui atpažinti naudojant fiziologinius signalus: sistema, metodai ir vertinimas Robertas Damaševičius 2020
Tadas Telksnys Solitoninių sprendinių konstravimas diferencialinėms lygtims taikant operatorines technikas Minvydas Kazys Ragulskis 2020
Andrius Lauraitis Neurologinių sutrikimų aptikimo hibridinis klasifikavimo modelis Rytis Maskeliūnas 2020
Jonas Muleravičius Elektroninės piniginės realizacija e. verslo sistemoje Eligijus Sakalauskas 2019
Mindaugas Vasiljevas Fiziologinės kompiuterijos sistemų žmogų tausojančios sąsajos modelis Robertas Damaševičius 2019
Evelina Stanevičienė Hibridinių genetinių algoritmų taikymas pilkųjų šablonų formavimo uždaviniui Alfonsas Misevičius 2019
Tomas Uktveris Daugiaklasio EEG signalo klasifikavimo ir įrašymo sistema smegenų-kompiuterio sąsajai Vacius Jusas 2019
Julius Gelšvartas Daugiafunkcės vartotojo sąsajos paralyžiuotiesiems kūrimas ir tyrimai Rimvydas Simutis 2019
Mindaugas Bražėnas Ketvirtos eilės fazinių skirstinių struktūrų analizė ir Markovo atvykimų proceso parametrų paieškos maksimalaus tikėtinumo metodu algoritmo išlygiagretinimas Eimutis Valakevičius 2019
Sandra Aleksienė Vizualiosios informacijos slėpimas deformuojamosiose bei dvimatėse muaro gardelėse Minvydas Kazys Ragulskis ir Eligijus Sakalauskas 2019
Darius Naujokaitis Hibridinių sistemų modeliavimas agregatiniu metodu ir jų verifikavimas Rimantas Barauskas 2019
Jonas Minelga Skaitinio intelekto metodai neinvazinei gerklų ligų diagnostikai Antanas Verikas 2018
Audrius Nečiūnas Tampriųjų bangų sklidimo slopinančiose terpėse skaitinio modeliavimo algoritmai Rimantas Barauskas 2018
Martynas Vaidelys Savaime besiformuojantys raštai informacijos slėpimo uždaviniuose Minvydas Kazys Ragulskis 2018
Eglė Mickevičiūtė Veiklos žodynų ir veiklos taisyklių semantika grindžiamas veiklos procesų vaizdavimas Rimantas Butleris 2018

Nerijus Jusas

 

Požymių modeliais grindžiamas daiktų interneto sistemų kūrimas

 

Algimantas Venčkauskas 2017

Algirdas Šukys

 

Veiklos žodyno ir veiklos taisyklių semantika grindžiamos ontologijų užklausos

 

Lina Nemuraitė 2017

Andrius Kriščiūnas

 

Greitai konverguojančių skaitinių algoritmų sukūrimas trumpųjų bangų tyrimui

 

Rimantas Barauskas 2017

Dalia Čalnerytė

 

Daugiaskalių skaitinių modelių sukūrimas lanksčių vienkrypčių kompozitų dinamikos analizei

 

Rimantas Barauskas 2017

Rolandas Girčys

 

Dėvimos, realaus laiko kraujotakos parametrų stebėjimo sistemos sudarymas ir tyrimas

 

Egidijus Kazanavičius 2016

Ignas Martišius

 

Duomenų surinkimo ir signalų apdorojimo algoritmai smegenų – kompiuterio sąsajai

 

Robertas Damaševičius 2016

Jaroslav Karpovič

 

„Veiklos žodynų ir veiklos taisyklių semantikos vaizdavimas Semantinio tinklo ontologijų kalba“

 

Lina Nemuraitė 2015

Kristina Bespalova

 

Automatizuotas meta-programų kūrimas ir specializavimas panaudojant požymiais grindžiamų modelių transformacijas

 

Vytautas Štuikys 2015

MTEPI poveikis

Siekiant, kad fakulteto mokslininkų veikla būtų dar labiau matoma ir įvertinta visuomenės bei populiarinant mokslą ir technologijas, mokslininkų sukurti mokslo darbai ir išradimai pristatomi nacionalinėse ir tarptautinėse mokslo parodose. Fakulteto absolventų išradimų pagrindų įkurti startuoliai yra vieni ambicingiausių ir sėkmingiausių Lietuvoje.

Publikacijų reikšmingumas ir poveikis

Fakulteto mokslininkai skelbia mokslo tyrimų rezultatus aukščiausio lygio užsienio žurnaluose su citavimo faktoriumi (Nature Scientific Reports (IF= 4.996), Biophysical journal (IF=3.669); Composite structures (IF=6.603), Information Sciences (IF=8.233), Computers & operations research (IF=5.159), Computers & industrial engineering (IF=7.18), Journal of systems and software (IF=3.514), Sensors (3.847), Expert systems with applications (IF=8.665) ir pristato aukšto lygio tarptautinėse mokslo konferencijose (IEEE SSCI, DAC, ICAISC). 

Renginiai ir jų poveikis

Tarptautinė konferencija “International Conference on Information and Software Technologies (ICIST)” (anksčiau žinoma „Informacinių technologijų“ pavadinimu) jau daug metų išlieka didžiausia ir svarbiausia informacinių technologijų srities tarptautine moksline konferencija, kasmet organizuojama Lietuvoje. Ji pradėta organizuoti 1995 metais, o nuo 2008 m. konferencija tapo tarptautine. Programų komitetą daugiausiai sudaro užsienio mokslininkai, konferencijos leidinio publikacijos, nuo 2008 metų įtraukiamos į Thomson Reuters WoS Proceedings duomenų bazę. Renginys Lietuvos mokslui ir studijoms yra aktualus keliais aspektais, t. y. platus informatikos inžinerijos ir informatikos mokslo krypčių temų spektras, ypatingą dėmesį skiriant sistemų modeliavimui ir programinės įrangos kūrimui. Lietuvos ir užsienio mokslininkai konferencijos tarptautiniam programų komitetui kasmet pateikia virš 120 straipsnių, iš kurių į pagrindinį leidinį publikuoti atrenkama ne daugiau 40% darbų. Pagrindinis leidinys nuo 2012 metų publikuojamas SpringerVerlag CCIS serijoje (šios serijos leidiniai referuojami Clarivate Analytics Os ir Scopus duomenų bazėse). 

Tarptautinė konferencija „Informacinė visuomenė ir universitetinės studijos“ (IVUS) – tai bendra trijų šalių konferencija, skirtas magistrantams, doktorantams ir dar tik karjeros pradžioje esantiems jauniesiemsms mokslininkams, kad šie galėtų dalytis idėjomis, pristatyti mokslinių tyrimų rezultatus ir susipažinti su naujomis mokslinėmis galimybėmis. Renginio metu taip pat skatinamas šios srities patyrusių mokslininkų bei praktikų dalyvavimas. 

Tarptautinė konferencija ALTA – „Pažangios mokymosi technologijos“.  Šioje konferencijoje mokslininkai, studijų ekspertai, valstybės ir švietimo institucijų atstovai pristatys naujus metodinius bei technologinius sprendimus, skirtus švietimo sistemai. Konferencijos tikslas – skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, Lietuvos mokslo plėtrą ir mokslinius ryšius. 

Mokslo laureatai, apdovanojimai ir pasiekimai

LRT „Metų atradimo“ apdovanojimas už sukurtą naują metodą, padedantį nustatyti Alzheimerio ligos pradžią (šaltinis):
  1. Prof. Ryčiui Maskeliūnui, Kauno technologijos universitetas
  2. Dr. Modupe Odusami, Kauno technologijos universitetas
Apdovanojimas už geriausią pranešimą konferencijoje „8th International Conference on Geographical Information Systems Theory, Applications and Management“, GISTAM’2021 (šaltinis):
  1. Dr. Tautvydui Fyleriui, Kauno technologijos universitetas
World Summit Award 2020 (šaltinis):
  1. Dr. Tomui Blažauskui, Kauno technologijos universitetas
  2. Erikai Kisieliūtei, Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikė
  3. Lekt. Andriui Paulauskui, Kauno technologijos universitetas
„Danske Bank“ apdovanojimas parodoje „Technorama 2020“ už darbą „Buitinių perdirbamų atliekų rūšiavimo sistema“ (šaltinis):
  1. Dr. Agniui Liutkevičiui, Kauno technologijos universitetas
  2. Ovidijui Grigui, Kauno technologijos universitetas
„Sun Patches“ komanda, vadovaujama prof. Agniaus Liutkevičiaus, pelnė 3-iosios vietos apdovanojimą „Silicon Valley Innovation Challenge“ konkurse (šaltinis):
  1. Dr. Agniui Liutkevičiui, Kauno technologijos universitetas
„R1 Lietuva“ apdovanojimas už projektą „Neural Impairment Test Suite mobile app” (šaltinis):
  1. Prof. Ryčiui Maskeliūnui, Kauno technologijos universitetas
  2. Doc. Andriui Lauraičiui, Kauno technologijos universitetas
„R1 Lietuva“ prizas už projektą „Inveso“ laimėjo Aidas Jankauskas, už projektą „Escape the lab“ (šaltinis):
  1. Virtual Reality Lab darbuotojams, Kauno technologijos universitetas
„Centric IT Solutions Lithuania“ prizas už projektą „Gunplay VR“ (šaltinis):
  1. Lekt. AndriuI Paulauskui, Kauno technologijos universitetas
  2. Lekt. Lukui Paulauskui, Kauno technologijos universitetas
  3. Romui Šleževičiui, Kauno technologijos universitetas
„TransUnion“ prizas už projektą „Skrydis per Atlantą“ (šaltinis):
  1. Aurimui Gečui
  2. Ignui Luniui
  3. Vadimui Kožuchovskiui
  4. Viltei Gražulevičiūtei
  5. Laimutei Varkalaitei
  6. Erikai Kisieliūtei
  7. Laurai Rimkutei-Šimaitei
  8. Mindaugui Tamošiūnui
  9. Justui Motijauskui
Apdovanojimas už „GovTech Lab“ projektą ir darbą su Lietuvos statistikos departamento iššūkiu „Kaip sukurti realaus laiko palydovinį Lietuvos vaizdą“ (šaltinis):
  1. Dr. Andriui Kriščiūnui, Kauno technologijos universitetas
  2. Dr. Tautvydui Fyleriui, Kauno technologijos universitetas
Apdovanojimas už geriausią pranešimą konferencijoje “7th International Conference on Geographical Information Systems Theory, Applications and Management” (šaltinis):
  1. Dr. Tautvydui Fyleriui, Kauno technologijos universitetas
  2. Dr. Andriui Kriščiūnui, Kauno technologijos universitetas
  3. Dr. Daliai Čalnerytei, Kauno technologijos universitetas
„Geriausios 2020 m. disertacijos“ apdovanojimas Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos konkurse:
  1. Doc. Andriui Lauraičiui, Kauno technologijos universitetas
Geriausio 2019 m. recenzento apdovanojimas „Global Peer Review Awards 2019“ (Web of Science Group) (šaltinis):
  1. Dr. Svajūnui Sajavičiui, Kauno technologijos universitetas
Apdovanojimas parodoje „Technorama“ už darbą „Mandagus robotas“ (šaltinis):
  1. Doc. Mantui Lukoševičiui, Kauno technologijos universitetas
  2. Liutaurui Butkui, Kauno technologijos universitetas
Įdomiausias pranešimas 2020 m. Lietuvos Jaunųjų Matematikų susitikime:
  1. Doc. Mantui Lukoševičiui, Kauno technologijos universitetas

Apdovanojimas už geriausią pranešimą konferencijoje IVUS 2019 (šaltinis):

  1. Doc. Mantui Lukoševičiui, Kauno technologijos universitetas
  2. Lukui Stankevičiui, Kauno technologijos universitetas

LMA  jaunųjų mokslininkų stipendijos skirtos fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ir technologijos mokslų srityse (2010–2011 metai):

  1. Dr. Robertui Damaševičiui, Kauno technologijos universitetas
  2. Prof. Ryčiui Maskeliūnui, Kauno technologijos universitetas

Dalyvavimas valstybės įstaigų ir organizacijų sudarytose darbo grupėse ar komisijose


VARDAS
PAVARDĖ
DARBO GRUPĖ/KOMISIJA VALSTYBINĖ ĮSTAIGA
DALYVAVIMO METAI
Agnė Paulauskaitė – Tarasevičienė Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ rengimas Vyriausybės strateginės analizės centras 2022-02-10 – dabar
Mantas Lukoševičius 2022 m. apdovanojimų komisijos narys Lietuvos dirbtinio intelekto asociacija 2022-01-30 – dabar
Agnė Paulauskaitė – Tarasevičienė Institucijos atstovė strateginėje grupėje Lietuvos dirbtinio intelekto asociacija 2022-01-30 – dabar
Rimantas Butleris KTU atstovas „INFOBALT” asociacija 2022-01-01 – dabar
Rimantas Butleris KTU atstovas Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas „Bendrosios kalbos ištekliai ir technologijų infrastruktūra“ CLARIN ERIC (CLARIN LT) 2018-01-01 – dabar
Rimantas Barauskas Mokslinių projektų ir programų vertinimo ekspertas Lietuvos mokslo taryba 2018-01-01 – dabar
Rimantas Barauskas Technikos mokslų skyriaus tikrasis narys Lietuvos mokslų akademija 2018-01-01 – dabar
Rytis Maskeliūnas Mokslinių projektų ir programų vertinimo ekspertas Lietuvos mokslo taryba 2017-09-18 – dabar
Rytis Maskeliūnas Lietuvos statybos sektoriaus skaitmeninimo stebėsenos ir koordinavimo darbo grupės narys Lietuvos statybos sektorius 2017-09-18 – dabar
Algimantas Venčkauskas Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo tarybos narys Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija 2012-11-08 – dabar
Rita Butkienė Ekspertų grupės vadovė Studijų kokybės vertinimo centras 2019-10-17 – 2022-12-31
Renata Burbaitė Informacinių technologijų egzaminų vertinimo komisijos pirmininkė Nacionalinė švietimo agentūra 2020-01-01 – 2022-06-30
Rytis Maskeliūnas Lietuvos atstovas Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2021“ komitete Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra 2021-05-13 – 2021-12-10
Audrius Lopata Ekspertas Lietuvos verslo paramos agentūra 2020-01-01 – 2020-12-31
Šarūnas Grigaliūnas KTU ITD Kompiuterių tinklo centro ekspertas ir IT saugumo grupės vadovas Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklas LITNET 2019-01-01 – 2019-12-30
Robertas Damaševičius Lietuvos atstovas Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų komitete programoje „Horizontas 2020“ Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra 2019-01-01 – 2019-12-30
Egidijus Kazanavičius Kibernetinio saugumo tarybos prie Krašto apsaugos ministerijos narys Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija 2019-04-30 – 2019-12-30
Rimantas Butleris Nacionalinės pramonės skaitmeninimo platformos „Pramonė 4.0“ darbo grupės narys Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2019-04-11 – 2019-12-30
Algimantas Venčkauskas Nacionalinės pramonės skaitmeninimo platformos „Pramonė 4.0“ narys. Kibernetinio saugumo darbo grupė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2018-05-11 – 2019-12-30

Mokslo žurnalų redakcinėse kolegijose dirbantys tyrėjai


VARDAS
PAVARDĖ
PAREIGOS MOKSLO ŽURNALAS METAI
Martynas Patašius Recenzentų tarybos narys Mathematics 2022-01-10 – dabar
Martynas Patašius Redaktorius Computation, Special issue “Application of Finite Element Methods 2022-01-10 – dabar
Miguel A.F. Sanjuan Vyriausiasis redaktorius Journal of Applied Nonlinear Dynamics 2022-01-10 – dabar
Miguel A.F. Sanjuan Asocijuotasis redaktorius Discontinuity, Nonlinearity and Complexity 2022-01-10 – dabar
Rimantas Barauskas Redaktorius Computation 2022-01-03 – dabar
Jevgenijus Toldinas Redaktorius MDPI Electronics 2021-01-01 – dabar
Rytis Maskeliūnas Specialiojo leidinio redaktorius Sustainability, MDPI 2021-01-01 – dabar
Vacius Jusas Vyriausiasis redaktorius Information Technology and Control 2016-01-01 – dabar
Rytis Maskeliūnas Redaktorių kolegijos narys Covenant Journal of Informatics and Communication Technology 2013-01-23 – dabar
Rimantas Barauskas Redaktorių kolegijos narys Information Technology and Control 2011-01-10 – dabar
Agnius Liutkevičius Redaktorius Journal of Computer Science & Computational Mathematics 2020-01-01 – 2020-12-31
Vytautas Rudžionis Redaktorių kolegijos narys Information systems and technologies security 2020-01-01 – 2020-12-31
Robertas Damaševičius Vyriausiasis redaktorius Information Technology and Control 2020-01-01 – 2020-12-31
Egidijus Kazanavičius Redaktorių kolegijos narys Baltic Journal of Modern Computing 2019-01-01 – 2019-12-30
Vytenis Punys Patariamosios valdybos narys Machine Graphics & Vision 2011-01-01 – 2020-12-31
Audrius Lopata Redaktorių kolegijos narys Complex Systems Informatics and Modeling Quarterly 2019-01-01 – 2019-12-30
Tomas Skersys Redaktorių kolegijos narys Social Technologies 2019-01-01 – 2019-12-30
 

Mokslo infrastruktūra ir paslaugos

Informatikos fakulteto tyrėjai moksliniams tyrimams atlikti naudoja KTU teikiamą IT infrastruktūrą. Programine įranga galima naudotis darbo vietoje, kompiuterių klasėse, bibliotekoje arba prisijungus prie KTU debesijos paslaugų per vdi.ktu.lt. Taip pat tyrėjai gali naudotis KTU Dirbtinio intelekto centro teikiamomis HPC (angl. High Performance Computing) paslaugomis.

Informatikos fakulteto tyrėjų teikiamos paslaugos yra registruotos ir prieinamos per Universiteto atviros prieigos išteklių ir paslaugų valdymo ir apskaitos informacinę sistemą (APCIS) 

Fakultete tyrėjų teikiamas paslaugas teikia du centrai:

1. Informacinių sistemų projektavimo technologijų centras.

Pagrindiniai centro keliami uždaviniai yra orientuoti į  informatikos inžinerijos ir informatikos mokslo krypčių mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, naujų mokslo žinių kūrimą ir jų sklaidą studijų procese ir visuomenėje. Centre veikia 5 laboratorijos:

  • Semantinių technologijų laboratorija.
  • Duomenų analizės laboratorija.
  • Reikalavimų inžinerijos laboratorija.
  • Veiklos procesų valdymo laboratorija.
  • Informacinių sistemų kūrimo laboratorija.

Informacinių sistemų projektavimo technologijų centras

Centras įsteigtas reorganizuojant Informatikos fakulteto Informacijos sistemų katedros Informacijos sistemų ir duomenų bazių projektavimo mokslo laboratoriją. Centro oficiali santrumpa – ISPTC.

Centras teikia paslaugas taikomiesiems moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir techninėms galimybių studijoms.

Plačiau

2. Realaus laiko kompiuterių sistemų centras.

Realaus laiko kompiuterių sistemų centre atliekami išmaniosios aplinkos bei daiktų ir paslaugų interneto taikomieji bei priešakiniai tyrimai. Centro mokslininkai dalyvauja tarptautiniuose ir nacionaliniuose projektuose, aktyviai bendradarbiauja su įmonėmis visame pasaulyje. Bendradarbiaujant kartu su TEO LT AB vykdyti projektai „GALA“, „TV MOZAIKA“, su užsienio partneriais sukurta „AXMEDIS“ turinio sklaidos sistema. Centras bendradarbiauja su Aalborgo, London City, Danijos Technikos, ir Darmštadto universitetais ir jų mokslo centrais. Palaikomi ryšiai su kompanijomis Siemens, Philips, Advantech, Analog Devices, Texas Instruments, Microsoft, Intermedix.

Centre veikia 4 laboratorijos:

  • Išmaniųjų sistemų laboratorija
  • Daiktų interneto technologijų laboratorija
  • Daiktų interneto paslaugų laboratorija
  • Sistemų prototipų projektavimo laboratorija

Realaus laiko kompiuterių sistemų centras

Centro darbuotojai aktyviai dalyvauja studijų procese ir veda bei kuruoja studijų dalykus Informatikos inžinerijos studijų programoje, kurios tikslas rengti specialistus, gebančius suvaldyti visur mus supančias informacines technologijas ir kompiuterines sistemas bei užtikrinti jų saugumą ir patikimumą.

Plačiau

KTU Atviros prieigos centras

Fakulteto mokslininkų sukurtais technologiniais sprendimais padedame mūsų užsakovams spręsti technologines problemas. Bendradarbiavimas su užsakovais vyksta vykdant veiklas nuo paprastų užsakymų ir pirmųjų testų iki bendrų mokslinių tyrimų ir plėtros projektų. Kitomis teikiamomis paslaugomis ir pasiūlymais.

Įrangos rezervaciją ar paslaugų užsakymą galima atlikti per KTU Atviros prieigos centrą.

Plačiau

Mokslo projektai

Informatikos fakultetas

Rodyti daugiau
 

Reikšmingiausios publikacijos

Nuo 1990 m. fakultete leidžiamas mokslinis žurnalas “Informacinės technologijos ir valdymas“, kurio straipsniai įtraukti į 7 tarptautinių duomenų bazių sąrašą.

Nuo 1994 m. fakultete organizuojama tarptautinė konferencija “Informacinės ir programinės įrangos technologijos” (ICIST). Konferencijos leidinys publikuojamas Springer, referuojamas Clarivate Analytics WoS duomenų bazėje.

Nuo 1995 m. fakultete kas trejus metus organizuojama studentų ir doktorantų mokslinė konferencija “Informacinė visuomenė ir universitetinės studijos” (IVUS).

Nuo 2012 m. fakultete organizuojama Advanced Learning Technologies and Applications (ALTA)

Mokslo prodekanė
Dr. Daina Gudonienė
Studentų g. 50

el. p. daina.gudoniene@ktu.lt

Mokslo administratorius
Edgaras Dambrauskas
Studentų g. 50

el. p. edgaras.dambrauskas@ktu.lt