Spalio 4-6 dienomis vyko 24-oji tarptautinė konferencija „Informacinės ir programinės įrangos technologijos ICIST 2018 (Information and Software Technologies), kurią organizuoja Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakultetas (IF). Šių metų konferencijos dėmesio centre – informatikos inžinerija ir informatikos krypčių aktualių temų pristatymas, praktiniai mokymai išmanaus universiteto tematika.
Konferenciją pradėjo ir dalyvius pasveikino KTU Mokslo ir inovacijų prorektorius doc. dr. Leonas Balaševičius. Jis supažindino dalyvius ir užsienio svečius su KTU prioritetinėmis mokslo kryptimis, mokslo strategija, projektiniais pasiekimais, universiteto tarptautiškumo vizija ir ateities galimybėmis.
KTU Informatikos fakulteto mokslo prodekanas prof. dr. Robertas Damaševičius džiaugėsi augančiu konferencijos populiarumu, o ypač – augančia straipsnių kokybe ir juose pristatomų mokslinių tyrimų išbaigtumu.
„2018 metais konferencijos prioritetu išliko tarpdisciplininių tyrimų populiarinimas ir plėtojimas, akcentuojant socialinių ir IT poreikių apjungimą informacinės, į žinias orientuotos visuomenės sąlygomis. Realūs pavydžiai rodo, kad šis tradicinis KTU organizuojamas mokslo renginys skatina Europos ir pasaulio mokslininkų bendradarbiavimą su Lietuvos mokslininkais, kartu ieškant galimybių bendriems mokslo ir technologijų plėtros darbams,“ – pasakoja konferencijos koordinatorė Giedrė Vasiljevienė.
Auga tyrėjų skaičius
Organizatorių teigimu, konferencija straipsnių skaičiumi toliau džiugina – šiemet buvo teikti net 124 straipsniai, iš kurių priimta 48. Visus pateiktus straipsnius peržiūrėjo ir atrinko konferencijos programų komitetas, kurį sudaro 101 recenzentas (kartu su 74 papildomais recenzentais) iš daugiau nei 90 akademinių institucijų. Autoriai atvyko ne tik iš Europos, bet ir tokių šalių kaip Argentina, Pietų Korėja, Egiptas, JAV. Kaip juokavo konferencijos programų komiteto pirmininkas ir KTU Informatikos fakulteto mokslo prodekanas R. Damaševičius, šiemet tetrūko dalyvių iš Australijos ir Antarktidos.
Lyginant su pernai, kuomet dalyvių daugumą sudarė doktorantai, šiemet išaugo mokslo projektų ir tyrėjų skaičius. Straipsniai buvo pristatomi aštuoniose sesijose, kuriems pirmininkavo kolegos iš Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų.
„Populiariausia šiemet – pažangių sistemų ir programinės įrangos inžinerijos plėtrai skirta sesija. Tai rodo, kad savo tendencijomis mokslinė konferencija tiesiogiai orientuota į patvirtintas KTU MTEPI prioritetines mokslo kryptis, kurios integruoja Universiteto veiklą visose studijų bei mokslo ir inovacijų kryptyse, konkrečiai – išmaniųjų aplinkų ir informacinių technologijų,“ – pabrėžia G. Vasiljevienė.
Dėmesys praktiniams mokymams
Konferencijoje buvo organizuoti ir praktiniai mokymai tema „Iš tradicinio į išmanų universitetą: informacinėmis ir programinės įrangos technologijomis grįstas metodas“, kuriuos vedė JAV Bredlio universiteto profesorius Vladimir Uskov ir to paties universiteto mokslo prorektorius, profesorius Jeffrey P. Bakken.
Mokymus „Duomenų apdorojimo efektyvumas, pritaikant šiuolaikines architektūras: daiktų interneto ir didžiųjų duomenų atvejo analizė“ organizavo Silezijos technologijos universiteto dėstytojas dr. Zbigniew Marszalek ir šio universiteto doktorantas Dawid Połap.
Pasak G. Vasiljevienės, kasmet mokslininkai ne tik dalijasi naujausiais savo mokslinių tyrimų pasiekimais, bet dalyvaudami kultūrinėse veiklose, plečia ir savo akiratį.
Šiemet konferencijos dalyviams po Vilniaus senamiestį ir pažintį su UNESCO lobiais padovanojo konferencijos informaciniai partneriai – oficiali Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“.
„Už finansinę paramą kviestiniams konferencijos pranešėjams esame dėkingi Lietuvos mokslo tarybai, o labiausiai dėkojame savo dalyviams, kurie atvažiavę vieną kartą, grįžta vėl ir vėl,“ – sako G. Vasiljevienė.
Konferencijoje dalyvavę ir pranešimus skaitę kviestiniai pranešėjai:
Renginys vyko Vilniaus raj., viešbutyje „Vilnius Grand Resort“. Visus konferencijoje skaitytus pranešimus galite rasti konferenijos Youtube kanale.