KTU Informatikos fakulteto lektorius Kęstutis Valinčius: ar mokslas kuria verslą, o gal priešingai?

Svarbiausios | 2015-03-19

KTU Informatikos fakulteto studijų programos yra vienos populiariausios universitete, kurias pabaigę studentai nesunkiai suranda perspektyvią darbo vietą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Darbo rinka IT specialistams yra palanki ir verslo sektoriuje, todėl nemažai informatikos fakulteto absolventų turi savo įmones, įsteigtas dar bakalauro studijų metu.

„Rinkai trūksta IT specialistų“, „Kompetentingi IT profesionalai uždirba daugiausia“, „IT verslas – Lietuvos ateitis“ – tokios ir panašios antraštės mus pasitinka kasdien. Naujausios technologijos „diktuoja elektroninio verslo madas“, skatina diskusijas ir kelia aukštus reikalavimus patiems IT specialistams.

Savo mintimis apie mokslo įtaka ir svarbą IT verslui sutiko pasidalinti Informatikos fakulteto lektorius Kęstutis Valinčius.

– Kaip manote, ar galima teigti, kad universitetai ruošia ne tik teorinio lygmens specialistus?

– Tai yra tik nusistovėjusi nuomonė iš praeities. Sunku spręsti apie kitų universitetų politiką, tačiau kiek pats esu susidūręs, KTU informatikos fakultetas suteikia tiek teorinių, tiek praktinių galimybių studentui tobulėti. Esminis faktorius yra studento noras, jam suteikiamos galimybės yra kur kas didesnės negu pats studentas gali jomis pasinaudoti per visus studijų metus. Visos universiteto laboratorijos yra atviros kiekvienam studentui, dažnai tenka su jais eksperimentuoti ar atlikti tyrimus iki ankstyvo ryto ar netgi savaitgaliais.

Dabar verslas intensyviai dalyvauja net ir studijų procese, tai labai stipriai motyvuoja būsimus specialistus. Puikus pavyzdys – „Santakos slėnis“, simbolizuojantis mokslo ir verslo partnerystę. Smagu matyti, kaip mokslas kuria verslą, o verslas kuria mokslą.

Lekt. Kęstutis Valinčius– Šiuo metu rašote mokslinį darbą, kuriame remiatės ne tik teorija, bet ir savo patirtimi. Kaip susiejote mokslą ir verslą savo darbe?

– Būdamas dar pirmos pakopos studijų studentas, tuometinio Informatikos fakulteto programų inžinerijos katedros vedėjo prof. dr. Eduardo Bareišos, buvau įtrauktas į projektinę veiklą. Tai buvo tinkama motyvacija studentui, kuris dar nežino, kurioje srityje specializuotis. Buvo suteikta prieiga prie universiteto laboratorijų bei galimybė papildomai mokytis iš universitete dirbančių specialistų. Vėliau viena koja įžengiau į verslą, norėjosi savo jėgas ir laboratorijose įgytas žinias išbandyti mūšio lauke, tai buvo pirmoji Lietuvoje elektroninė parduotuvė, kurioje buvo galima įsigyti elektroninę parduotuvę, tuomet terminas „StartUp“ dar nebuvo paplitęs Lietuvoje.

Vystydamas idėją, pastebėjau didelį atotrūkį tarp verslo ir mokslo, supratau, kad teorinės žinios gali padėti suvaldyti verslo procesų dinamiką, ir  nusprendžiau toliau tęsti studijas doktorantūroje. Kartu su mokslinio darbo vadovu prof. habil dr. Vytautu Štuikiu suradome sąsajas, bei sukūrėme metodus minėtai problemai spręsti.

Šiuo metu ruošiuosi ginti daktaro disertaciją, turėdamas realų praktinį ir teorinį pagrindą. Moksliniuose tyrimuose panaudojau turimą verslą kaip įrankį, o versle įgytas žinias kaip duomenis.

– Užsiminėte apie verslo dinamiką. Gal galite papasakoti plačiau, kas tai yra?

– Galima teigti, kad dinamiško verslo sistemos įgauna reikšmes šiuolaikinėse mažo ir vidutinio verslo įmonėse. Tai yra vienas iš sprendimų padedančių įgauti konkurencinį pranašumą. Pagrindinis principas – informacinių sistemų funkcionalumas yra modeliuojamas, o ne programuojamas, kaip tai daroma įprastai. Galime įsivaizduoti „dėlionę“, kiekviena detalė yra kruopščiai ištobulinta pagal programų inžinerijos principus. Užsakovas diktuoja kokio paveikslo norėtų, o projektuotojas iš atskirų detalių sukomponuoja paveikslą, atitinkantį užsakovo pageidavimus. Trūkstamos detalės, jeigu tokių reikia, yra suprogramuojamos ir patalpinamos į biblioteką. Šiam tikslui pasiekti yra labai svarbi technologinė bazė.

– Kaip manote, ar Lietuvos IT įmonės yra technologiškai pasirengusios pokyčiams?

– Kaip ir visame pasaulyje, ne išimtis ir Lietuvoje, technologijas diktuoja rinka. Lietuvos įmonių technologinė bazė tiesiogiai proporcinga rinkos poreikiams. IT srityje vartotojų poreikiai gerokai viršija šiuolaikines technologijas, todėl įtampa tarp vartotojų reikalavimų ir technologinių galimybių itin aukšta. Tokiomis sąlygomis nėra galimybės tinkamai paruošti technologinę bazę, viskas priklauso nuo turimos klientų įvairovės.

Technologinės bazės stiprinimas nėra racionalus, nes orientuotis visomis kryptimis – neįmanoma.

– Kas lemia technologinių sprendimų raidą versle?

– Sprendimai rinkai yra kuriami principu „Push to market“ (patiria didelį spaudimą kuo greičiau išleisti produktą į rinką), todėl nenuostabu, kad daugelis programų inžinerijos principų lieka tik „To Do“ (bus atlikta vėliau) stadijoje ir tokių sistemų kokybės rodikliai yra maži. Todėl ir verslo technologinį išprusimą lemia ne pačių IT specialistų kompetencija, o per „galvą besiverčiantys“ tiesioginiai rinkos dalyviai. Jau nenuostabu, kad IT sistemoms taikomas atvirkštinio aukciono principas – „pigiausias laimi“, bet fizika galioja ir čia – kainos ir kokybės tvermės dėsnis. Žvelgiant į perspektyvą, „aukciono laimėtojas“ susiduria su priežiūros ir tobulinimo problemomis. Paradoksas – technologinę raidą stabdo pati rinka, kuri tuo pačiu ją ir kuria.

– Ką patartumėte jaunam žmogui, norinčiam turėti savo verslą IT srityje?

– Kiekvienam būsimam IT verslininkui patarčiau mokytis įvaldyti technologijas, nes tai yra vienas svarbiausių sėkmingo darbo įgyvendinimo veiksnių. Tik išmokus įvaldyti technologijas, bus galima naudoti jas, kaip įrankį versle. Verslas yra laisvė, jūsų kūrybos erdvė.

 

 

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku