Vigintas Šakys. IT revoliucija įgauna pagreitį – ar spėsime pildyti žinių bagažą?

Mokslas žiniasklaidai | 2019-04-18

Dr. Vigintas Šakys, Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto (IF) docentas

Pasaulinio lygio IT ekspertai šiandien veiklos analitiką mato kaip vieną iš svarbiausių informacinių technologijų sričių. Prognozės vieningos – per artimiausius 5-10 metų veiklos analitika neišvengiamai taps sudėtine kompiuterinio raštingumo dalimi. Čia kyla iššūkis – kaip (iš)spręsti žinių apie veiklos analitiką stygiaus problemą, kuri stabdo technologijų diegimą ir jų efektyvų išnaudojimą versle.

Jau daug metų politikai, mokslininkai, verslininkai ir žurnalistai kalba, kad Lietuvai, neturinčiai vertingų gamtinių išteklių, sėkmingą kelią į gerovę galėtų nutiesti inovatyvios, aukšto intelekto darbuotojų reikalaujančios technologijos.

Viena iš jų galėtų būti moderni IT sritis – tarpusavyje glaudžiai susiję dirbtinio intelekto (artificial intelligence), didžiųjų duomenų (big data), mašinų mokymosi (machine learning) ir veiklos analitikos (business intelligence) modeliai, metodai, programinė įranga bei jų kompleksinio naudojimo studijose, versle ir kasdieniniame gyvenime klausimai.

Kas yra ta veiklos analitika?

Šiandien net žiniasklaidos portaluose galima rasti interaktyvių analitinių vizualizacijų – pradedant prezidento rinkimų vertinimais ir baigiant NBA krepšininko Jono Valančiūno žaidimo analize. Juose jau rasite ir filtrus pjaustykles, begalę interaktyvių diagramų su aiškinamosiomis diagramos dalių nuorodomis.

Tiesa, švieslentės interaktyviai vizualizacijai sukurti tereikia sugaišti kelias minutes, o giliau pasidomėję, pavyzdžiui, ES veikla, galite atsisiųsti ir analizuoti sudėtingas švieslentes (angl. dashboard) apie Lietuvos veiklą Europoje.

Veiklos analitika paprastai apibrėžiama kaip metodikų, procesų, struktūrų ir technologijų rinkinys, kuris transformuoja neapdorotus duomenis į prasmingą ir naudingą informaciją, naudojamą parengti ar įgalinti daryti efektyvesnes strategines, taktines ir operatyvines įžvalgas bei efektyviau priimti sprendimus.

Pasaulinio garso ekspertai teigia, kad lėšos skirtos veiklos analitikos projektams atsiperka dešimterio­pai, o verslo įmonių pelnas didėja kelis kartus, taigi dėl šios srities perspektyvų abejonių nekyla.

Vis dėlto, Lietuvoje, turime spręsti ir veiklos analitikos žinių trūkumo problemą. Įmonių ir padalinių vadovai negali efektyviai diegti veiklos analitikos technologijų, jei jie nelabai žino, kas tai yra, kur, kada ir kaip jas naudoti, kad veikla būtų sėkminga.

Mokomųjų priemonių trūksta

Susiduriama su problema, jog mokomųjų priemonių – vadovėlių (elektroninių taip pat) IT srityje, o ypač prieš tai išvardytų modulių, Lietuvos universitetų dėstytojai rengia labai nedaug, retai, ir todėl jų trūksta.

Aišku, galima pasinaudoti jau milžiniška šių dalykų mokymo patirtimi pasauliniuose universitetuose, daugybę šių kursų galima rasti internete, universitetų ir IT įmonių svetainėse. Tačiau profesionalūs elektroniniai interaktyvūs kursai yra brangūs. Be to, yra problemų su kursų kalba, nesprendžiami lietuviškos terminologijos naudojimo klausimai ir t.t.

Šiais metais KTU leidykla „Technologija“ išleido mokomąją knygą „Veiklos analitikos įvadas su Microsoft Excel 2016 Power Pivot ir Power BI“, kuri ir skirta supažindinti aukštųjų mokyklų studentus bei jau dirbančius analitikus, informatikus, įmonių ir organizacijų bei jų padalinių vadovus su veiklos analitikos paskirtimi, pagrindinėmis sąvokomis, sutinkamomis problemomis ir programinės įrangos priemonėmis.

Universitetų administracijos prioritetiniu iššūkiu turėtų paskelbti praktiškai visų studijų programų modernizavimą, neatsiliekant arba labai nedaug atsiliekant nuo IT revoliucijos jau iškeltų gyvybiškai svarbių Lietuvai iššūkių. Ir pasirūpinti, kad tų programų modulius dėstytų kvalifikuoti dėstytojai, kad būtų rengiamos ir nuolat atnaujinamos šiuolaikiškos mokymo priemonės. Bet, žinoma – šios intencijos yra tiesiogiai susijusios su aukštųjų mokyklų finansavimo klausimu.

Ateities iššūkiai reikalaus tam tikrų įgūdžių

Pasiremsiu vieno įtakingiausių mūsų dienų intelektualų prof. Y.N. Harari neseniai išleistos knygos „21 pamoka XXI amžiui“ mintimis. Jis primena, kad dabartinis abiturientas ar studentas 2050 metais bus tik penkiasdešimtmetis. Y.N Harari prognozuoja, kad per šį laikotarpį žmonių visuomenei teks spręsti sudėtingas būties problemas.

Pavyzdžiui, kad „neregėtus iššūkius mūsų rūšiai iškėlė informacinių technologijų ir biotechnologijų revoliucijos dvynės“, kad jos „netrukus iš darbo rinkos gali išstumti milijardus žmonių“. Net „didžiųjų duomenų algoritmai gali sukurti skaitmenines diktatūras, ir visa galia atsidurs saujelės elito rankose, o dauguma žmonių kentės ne dėl išnaudojimo, jų laukia dar liūdnesnis likimas – tapti visiškai nenaudingiems“.

Iš to nesunku padaryti išvadą, kad Lietuvos studentams jau šiandien inovatyvios informacinės technologijos galėtų tapti patrauklia ilgalaikės prasmingos darbinės veiklos profesija. Priminsiu, kad itin perspektyviomis IT sritimis šiandien įvardijamos disciplinos, susijusios su mašinų mokymusi, blokų grandinių technologijomis, dirbtiniu intelektu, veiklos analitika ar didžiųjų duomenų analitika.

Taigi renkantis studijų programą galiu patarti jose ieškoti šių modulių, o universitetai turėtų priimti išties sudėtingą iššūkį – kiekvienas technologinės pakraipos universiteto absolventas turėtų gauti diplomą, jau mokėdamas naudotis veiklos analitikos technologijomis.

Premium WordPress Themes Download
Free Download WordPress Themes
Download Best WordPress Themes Free Download
Download WordPress Themes
udemy paid course free download
We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku