Tarptautinėje informacinių ir programinės įrangos technologijų konferencijoje (ICIST 2025), kurią surengė Kauno technologijos universiteto Informatikos fakultetas (KTU IF), pagrindinis pranešėjas dr. Gionata Salvietti pristatė auditorijai ateities viziją, kurioje technologijas galima pajusti – tiesiogine prasme. Savo pranešime jis pasidalijo įžvalgomis apie haptines sąsajas ir paaiškino, kaip jos keičia žmonių sąveiką su įrenginiais.
Haptinės technologijos – kas tai?
Mokslininko nuomone, ateinantį dešimtmetį haptika – technologija, leidžianti žmonėms jausti skaitmeninius objektus tarsi jie būtų realūs – susidurs su dideliais pokyčiais. „Šiuo metu atsiveria vis daugiau ir daugiau galimybių“, – sako jis. „Vis daugiau įmonių įžengia į šią sritį, o rinka tampa vis labiau aktyvi.“
G. Salvietti aiškina, kad didieji technologijų rinkos dalyviai, tokie kaip „Meta“, „Apple“ ar „Microsoft“ aktyviai investuoja į šią sritį. „Kai šios didžiosios įmonės pradeda investuoti, tai reiškia, kad integracija visuomenėje įvyks visai netrukus”, – pažymi jis. „Tai, kas anksčiau priklausė specializuotoms tyrimų laboratorijoms, dabar jau tampa prieinama plačiajai visuomenei.“
Kai tyrimai nustebina – šeštojo piršto technologija
Tarp daugybės Gionattos projektų vienas išsiskiria savo kūrybiškumu ir netikėtu rezultatu – tai vadinamasis „šeštasis pirštas (The Sixth Finger)”. Projekto pirminė idėja bei tikslas – išplėsti žmogaus rankos darbo sritį, pridedant papildomą šeštąjį pirštą. Tačiau ilgainiui vystant projektą bei atliekant testavimus buvo pastebėta, kad ši kuriama technologija naudinga ne tik norintiems išbandyti netradicinius robotikos sprendimo būdus, bet ir tiems, kuriems tai gali pakeisti gyvenimą. „Iš pradžių idėja buvo visiškai kitokia“, – sako jis. „Bet tada supratome, kaip tai gali būti naudinga priemonė, siekiant padėti žmonėms atgauti prarastus gebėjimus ar turintiems negalią.“
Mokslininkas pabrėžia, kad tokios inovacijos pasiekia visuomenę tik tuomet, kai robotikos specialistai drįsta išžengti iš už savo laboratorijų ribų. Jei jie bendrauja tik tarpusavyje, jų išradimai ir lieka mokslo srities dalimi ir niekada nepasiekia plačiosios visuomenės, padedant spręsti opias problemas.
Begalinė vizija: gyvenimą keičiančios idėjos
Natūralu, kad diegiant naujus projektus ar idėjas, veiklą visuomet riboja biudžetas, taisyklės, tačiau paklaustas apie galimybę pasinaudoti neribotais ištekliais, Gionata be abejonės juos bei savo laiką skirtų robotikai, priemonių kūrimui, orientuojantis į pagalbą neįgaliesiems. Šis jo pasirinkimas kyla iš gilios asmeninės patirties, įgytos dirbant su pacientais.
Ateitis, kurią galite pajusti
G. Salvietti mano, kad tokie renginiai kaip ICIST 2025 atlieka svarbų vaidmenį formuojant „haptinę ateitį“. Jie suteikia erdvę diskusijoms ir bendradarbiavimui tarp įvairių sričių tyrėjų, inžinierių bei novatorių. Gionata teigia, kad mažesnio masto konferencijos, suburiančios įvairių žmonių grupę, yra būtinos naujiems ryšiams užmegzti ir naujoms idėjoms generuoti. „Kai konferencijoje dalyvauja 10 000 žmonių, galiausiai kalbiesi su tais pačiais penkiasdešimt”, – juokiasi jis. „Bet kai jų yra vos šimtas – įvyksta reikšmingos diskusijos.“
Haptinėms technologijos tobulėjant, mokslininkas įsivaizduoja pasaulį, kuriame lytėjimas tampa pagrindine mūsų skaitmeninės patirties dalimi. Nuo virtualios realybės iki reabilitacijos – riba tarp fizinio ir virtualaus pasaulio taps vis plonesnė. „Netrukus visi kalbės apie haptiką“ – šypsosi jis. Ir galbūt tai ir yra tikroji jo pranešimo mintis – inovacijos prasideda ne tik nuo technologijų, bet ir nuo žmogiškųjų ryšių.
