Vasario 5 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakultete (IF) įvyko tarptautinis mokslinis seminaras „Įtraukiojo ugdymo technologijos ir taikymas“, subūręs dėstytojus, tyrėjus ir švietimo praktiką plėtojančius specialistus iš Lietuvos ir užsienio. Pranešėjai dalijosi asmeninėmis patirtimis tiek dirbant su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais moksleiviais ar studentais, tiek su problemomis, kurios kyla kiekvienam pedagogui.
Nuo teorinių įžvalgų iki praktinių pavyzdžių
Renginio metu aptarti aktualūs įtraukaus ugdymo iššūkiai, dirbtinio intelekto taikymo galimybės bei technologiniai sprendimai, galintys prisidėti prie prieinamesnio ir lankstesnio mokymosi proceso net ir turintiems specialiųjų mokymosi poreikių.
Seminaro pradžioje, tardamas sveikinimo žodį, KTU IF dekanas doc. Jonas Čeponis pabrėžė įtraukaus ugdymo tematikos svarbą šiuolaikiniame ugdymo procese. Pasak jo, technologijos šiandien tampa neatsiejama ugdymo dalimi, tačiau jų taikymas turi būti grindžiamas aiškiu supratimu apie besimokančiųjų poreikius.
Tyrimų įžvalgos: įtraukiojo ugdymo situacija Europoje
Įtraukusis ugdymas universitetiniame kontekste vis dažniau siejamas ne tik su studijų prieinamumu, bet ir su institucijos kultūra, požiūriu bei atsakomybe už kiekvieną bendruomenės narį. Moksliniai tyrimai leidžia sistemiškai įvertinti, kaip įtraukusis ugdymas įgyvendinamas skirtingose šalyse ir kokie veiksniai lemia jo sėkmę praktikoje.
Dirbtinis intelektas – pagalba pedagogui
Keičiantis pasauliui, akademinėms bendruomenėms taip pat tenka prisitaikyti prie vykstančių technologinių pokyčių ir stengtis palaipsniui integruoti dirbtinį intelektą (DI) į mokymosi procesą. DI vis dažniau vertinamas kaip įrankis, galintis padėti pedagogams individualizuoti ugdymosi procesą.
Vienas didžiausių iššūkių įtraukiajame ugdyme yra mokytojo krūvis. Kasdien jie susiduria su iššūkiu ugdant 20–30 mokinių vienoje klasėje, kurių kiekvienas turi skirtingus poreikius, išsiskiria asmeniniais gebėjimais bei talentais. Pedagogai džiaugiasi, kad tokiais atvejais gali padėti DI – akimirksniu supaprastina sudėtingą tekstą, sukuria vizualizacijas ar plačiau paaiškina užduotis tiems, kuriems sekasi sunkiau mokytis.
Apie tai seminaro metu kalbėjo Gerhard Fischerauer (Vokietija), pristatydamas DI pagrįstas praktikas, padedančias personalizuoti mokymosi procesą, o Maria Pilar Ortega Leal (Ispanija) aptarė naudingus DI įrankius, skirtus mokytojų darbui palengvinti ir mokymo turiniui diferencijuoti.
Pranešimuose akcentuota, jog DI sprendimai gali tapti svarbiu pagalbininku pedagogams, tačiau jų taikymas turi būti grindžiamas pedagoginiais principais ir etiniais aspektais.
Įtraukaus ugdymo scenarijai: KTU patirtis
Institucinė patirtis ir praktiniai pavyzdžiai leidžia geriau suprasti, kaip įtraukiojo ugdymo idėjos gali būti įgyvendinamos realiose studijų situacijose. KTU IF mokslo prodekanė ir viena pagrindinių renginio organizatorių, prof. Daina Gudonienė, savo pranešime ne tik apžvelgė įtraukaus ugdymo scenarijus, bet ir pabrėžė bendruomeniškumo svarbą.
Praktinė patirtis ir ateities perspektyvos
Svarbu suprasti, kad įtraukusis ugdymas – nuolatinis procesas. Technologijos gali padėti ne tik moksleiviams su negalia, bet ir vyresniųjų klasių mokiniams išlaikyti motyvaciją, suteikiant jiems interaktyvius ir modernius įrankius. Ateities mokykla yra ta, kurioje technologija tampa „nematoma“, bet visur esančia atrama.
Įtraukusis ugdymas neatsiejamas nuo tarptautinio bendradarbiavimo, leidžiančio keistis gerosiomis praktikomis ir kurti bendrus sprendimus globaliame švietimo kontekste. Tai tarpdisciplininė sritis, reikalaujanti glaudaus tarptautinio dialogo sprendžiant kylančias problemas kiekvienoje šalyje.
