Pereiti prie turinio

KTU – 30-oji tarptautinė IT mokslinė konferencija: nuo daiktų interneto iki skaitmeninės kriminalistikos

Svarbiausios | 2024-10-21

Dešimtys pasaulio ir Lietuvos informacinių technologijų ir programinės įrangos specialistų susitiko jau 30-ąjį kartą organizuojamoje Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) konferencijoje „International Conference on Information and Software Technologies (ICIST)“. Šis tarptautinis renginys vyko spalio 17-18 dienomis Kaune.

Jubiliejinės konferencijos proga sveikinimus dalyviams skyrė ankstesnių konferencijų organizatoriai. KTU IF profesorius Aleksandras Targamadzė prisiminė, kokia buvo konferencijos sukūrimo priežastis – bendrumo tarp fakulteto katedrų skatinimas. Pirmose konferencijose dalyvavo IF katedrų atstovai, kurie dalinosi savo mokslinių ir praktinių darbų patirtimis su savo kolegomis.

Einant metams renginys išsivystė iki tarptautinio lygio konferencijos, kada ilgametis ICIST konferencijos organizatorius KTU IF profesorius Rimantas Butleris inicijavo konferencijos straipsnių spausdinimo perkėlimą į tarptautinio lygio spaustuvę „Springer”.

„Kadangi mes jau buvom pasižvalgę užsienyje ir matę, kaip organizuojamos tarptautinės ir aukšto lygio konferencijos. Nusprendėme, kad konferencija turėtų pakilti į kitą lygį, kad ji įgautų rimtesnę vertę“, – prisiminė Rita Butkienė, KTU IF profesorė ir konferencijos organizatorių komandos pirmininkė.

Kasmet ICIST konferencija pritraukė vis didesnį dėmesį iš įvairių užsienio mokslininkų – atvykdavo pranešėjai iš Europos, Azijos, Afrikos ar Šiaurės Amerikos šalių. Buvusi konferencijos programų komiteto pirmininkė Giedrė Vasiljevienė prisiminė, kada konferencija pradėjo įtraukti ne tik mokslinius pranešimus, bet ir organizuoti kultūrinę programą, kurios metu užsienio mokslininkai galėjo susipažinti su lietuvių tradicijomis ir papročiais.

ICIST 2024 akimirkos
ICIST 2024 akimirkos

„Po konferencijos sulaukdavau padėkų ir labai daug konferencijos dalyvių sugrįždavo dar ir dar“, – pasakojo G. Vasiljevienė.

Pagrindinės temos – dirbtinis intelektas ir kibernetinis saugumas

Šiemet konferencija kvietė mokslininkus iš Lenkijos, Vokietijos, Italijos bei Norvegijos. „Mes turime daug kolegų iš įvairių šalių, kurie ICIST dalyvauja kiekvienais metais arba jau vyksta tęstinumas ir atvažiuoja jų pačių ruošiami doktorantai,” dalinasi įspūdžiais konferencijos programų komiteto pirmininkas docentas Audrius Lopata.

Informatikos mokslų profesorius Florenc Demrozi
Informatikos mokslų profesorius Florenc Demrozi

ICIST 2024 programoje mokslinius straipsnius gyvai pristatė dešimtys mokslininkų ir dar daugiau prisijungė nuotoliniu būdu.

Informatikos mokslų profesorius Florenc Demrozi buvo vienas pagrindinių konferencijos pranešėjų. Jis yra Norvegijos Stavangerio universiteto Elektros inžinerijos ir kompiuterių mokslų katedros docentas, Veronos universiteto „IoT4Care“ tyrimų grupės įkūrėjas.

Jis daugiausiai dėmesio skiria tokioms mokslinių tyrimų sritims kaip dirbtinis daiktų intelektas (AIoT), žmogaus veiklos atpažinimas (HAR) ir medicinos dalykų internetas (IoMT). Mokslininkas skaitė pranešimą apie sparčią dirbtinio daiktų intelekto ir jutiklių technologijos pažangą, kuriame nagrinėjama AIoT ir žmogaus veiklos atpažinimo sistemų sinergija, siekiant pagerinti vyresnio amžiaus gyventojų ir lėtinėmis ligomis sergančių asmenų individualizuotą sveikatos priežiūrą.

Antras pagrindinis konferencijos pranešėjas buvo Alessandro Guarino, vyresnysis informacijos saugos specialistas ir StAG, konsultacinės įmonės, siūlančios kibernetinio saugumo, privatumo ir duomenų apsaugos paslaugas, įkūrėjas ir generalinis direktorius. A. Guarrino – skaitmeninės kriminalistikos ekspertas, ISO atstovas kibernetinio saugumo komitetuose, aktyviai dalyvaujantis ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizon“ projektuose.

Vyresnysis informacijos saugos specialistas Alessandro Guarino
Vyresnysis informacijos saugos specialistas Alessandro Guarino

Mokslininkas kalbėjo apie kibernetinio saugumo svarbą šiuolaikinėje visuomenėje: kas lėmė, kad įmonės pradėjo kruopščiau saugoti savo informaciją ir duomenis, įstatymų leidėjai suskubo kurti vis naujus reglamentus, valstybės intensyviai dalyvauja kibernetiniuose karuose ir net paprasti „YouTube“ vartotojai kasdien susiduria su VPN skelbimais.

Daugiau apie konferenciją: https://icist.ktu.edu/