Jau keletą metų iš eilės netyla įspėjimai, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje tragiškai stinga IT srities specialistų. Praėjusiais metais paskelbtas tyrimas atskleidė, kad iki 2020 metų Lietuvos darbo rinkoje reikės daugiau kaip 13 tūkstančių papildomų šios srities darbuotojų. Tiesa, dalis žmonių šiuos skaičius klaidingai tapatina su programuotojais.
Vyriausybė jau senokai uždegė žalią šviesą užsieniečių samdymui ir kasmet skelbia aukštos kvalifikacijos profesijų sąrašą, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje. Iš 55 paminėtų profesijų net 27 yra tiesiogiai susijusios su IT sritimi.
Profesionalai pabrėžia – dalis žmonių IT specialistus klaidingai tapatina tik su programuotojais, o kitokį darbą šioje srityje atliekantys darbuotojai tarsi lieka šešėlyje. Neretai programuotojo mitas dar pagražinamas pasakojamais apie milžiniškus atlyginimus ir juokeliais apie programų kodus.
Pasak specialistų, darbuotojų trūksta, bet su IT susijusių specialybių įvairovė – gerokai platesnė. Jie ragina įsižiūrėti ne tik į bendrą darbo rinkos poreikio paveikslą, tačiau mėginti apčiuopti ir kitas detales.
Programuotojų paveikslas – tiesiog ryškesnis?
„Taip, iš tiesų vyrauja nuomonė, kad IT srityje dirba tik programuotojai, kas yra tikrai netiesa“, – iš savo patirties pasakoja Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) dekanė Rita Butkienė. Pasak jos, panašu, kad žodis „programuotojas“ tapo tarsi bendriniu IT profesionalo pavadinimu.
Jos manymu, nepakankamas žinias apie IT srities profesijas neretai demonstruoja ne tik vyresni, bet ir jauni žmonės, dar tik besižvalgantys karjeros galimybių ir sprendžiantys, kuria linkme judėti toliau.
„Manau, kad jaunimas galimai nežino, ką daro kiti IT specialistai. Be to, jauni žmonės nori rinkis perspektyvias, gerai apmokamas specialybes, o iš medijų girdime, kad gerai uždirba tik programuotojai“, – tendenciją paaiškina Gitana Strazdauskė, vadovaujanti bendrovei „No Magic Europe“, kuri priklauso prancūzų kapitalo kompanijai „Dassault Systemes“.
Nuo 1997 m. Kaune įsikūrusi įmonė kuria, vysto ir palaiko programinės įrangos produktus, kuriuos naudoja NASA, JAV gynybos departamentas ir jo rangovai, kitų šalių gynybos pramonės ir kosmoso industrijos atstovai.
Pasak G. Strazdauskės, ryškesnį programuotojų įvaizdį visuomenės akyse galima paaiškinti ne tik masinančiais atlyginimais, tačiau ir jų darbo specifika.
„Programuotojai kuria produktą. Jei nesukurtų, kiti IT specialistai, pavyzdžiui, kokybės inžinieriai ar dokumentuotojai, neturėtų ką testuoti, dokumentuoti ar atlikti kitus darbus“, – teigia ji.
Anot įmonės direktorės, būna atvejų, kai programuotojai kartu dar atlieka ir analitiko bei testuotojo darbus. Taip dažniausiai nutinka mažesnėse įmonėse, ypač startuoliuose.
„Gal todėl programuotojai yra labiau pastebimi ir reikšmingesni“, – svarsto pašnekovė. – Kita vertus, nedidelės apimties projektams ar produktams ko gero iš tiesų nereikia tiek daug specializuotų darbuotojų, puikiai galima susitvarkyti ir su patyrusio kvalifikuoto programuotojo įdirbiu“, – sako ji.
Atlieka skirtingus darbus
KTU IF dekanė R. Butkienė atkreipia dėmesį, kad tie patys programuotojai yra ne vienodos kvalifikacijos ir lygmens specialistai, todėl ieškomiems darbuotojams taikomi skirtingi reikalavimai.
„Darbo skelbimuose paprastai nurodoma, kokių technologinių žinių reikia, nes įmonės kuria įvairių tipų, paskirties sistemas ar produktus. Tai apsprendžia programavimo kalbų ir technologijų pasirinkimą, kurių yra tikrai daug ir įvairių”, – pastebi ji.
Beje, vienos programuotojų samda ir įdarbinimu užsiimančios tarptautinės kompanijos duomenimis, visame pasaulyje priskaičiuojama daugiau kaip 52 milijonai asmenų, mokančių bent vieną iš populiariausių programavimo kalbų: JavaScript, Python, C#, PHP, C/C++, Swift, Ruby, Cotlin ir kitas. Daugiausiai programuotojų yra įvaldę JavaScript, Java ir Python kalbas. Atitinkamai jas moka 10,7, 7,1 ir 7 milijonai programuotojų.
R. Butkienė paaiškina: „Vieni kuria vadinamąsias žiniatinklio sistemas, tada reikalingi „front-end“ ir „back-end“ kūrėjai, kiti orientuojasi į mobiliąsias aplikacijas, dar kiti imasi įmonių informacinių sistemų kūrimo, kur neapsieinama be duomenų bazių specialistų“.
Pasak dekanės, IT specialistai dirba kur kas įvairesnį darbą negu atrodo iš pirmo žvilgsnio. „Užtenka pažiūrėti darbo skelbimus – juose yra visokių pasiūlymų. Darbo rinkoje laukiami ne tik programuotojai, tačiau ir sistemų projektuotojai, sistemų architektai, testuotojai, kokybės specialistai, analitikai”, – vardija pašnekovė.
Dirba visa komanda
R. Butkienės teigimu, kad būtų sukurtas funkcionalus programinis produktas, šalia programuotojų pluša ir eilė kitų specialistų. Analizę atliekantys IT specialistai identifikuoja vartotojų poreikius, IT projektų vadovai sudaro veiklos planą ir rūpinasi jo realizavimu. Darbo imasi ir sistemų architektai, projektuotojai, spręsdami, kaip ta sistema turėtų būti kuriama, iš kokių komponentų, posistemių turės būti sudaryta. „Tik po šių veiklų savo darbą nudirba programuotojai. Taip pat jau sukurtą programą būtina išbandyti, ją patikrinti, taigi šiame procese svarbūs tampa testuotojai”, – sako KTU IF dekanė.
Anot jos, vieni specialistai dirba, kad programų sistemos būtų sukurtos, o kiti skiria darbo laiką jų priežiūrai. „Pavyzdžiui, sistemų administratoriai yra tam, kad sistema būtų naudinga ir naudojama. O kur dar įvairūs IT konsultantai, kurie išaiškina žmonėms, kai jiems kyla klausimų, kaip naudotis IT produktu“, – pastebi pašnekovė.
KTU IF dekanės nuomone, mažiausiai visuomenė turi žinių apie duomenų analitikų darbą (anglų kalba – Data scientists) – ši kol kas retesnė specialybė palaipsniui populiarėja visame pasaulyje, todėl jos perspektyvos įgauna pagreitį.
„Pastaruoju metu tokie specialistai – labai paklausūs, jų reikia rinkai. Šią sritį pasirinkę žmonės privalo ne tik išmanyti IT, bet turi turėti tvirtas matematikos srities žinias. Reikalingi matematiniai modeliai, metodai, kuriuos galima pritaikyti didelių duomenų analizėje”, – tvirtina ji.
Pasak R. Butkienės, per ilgą laiką, kai naudojamos įvairios sistemos, prikaupta daug ir labai įvairių duomenų, todėl reikalingi specialistai, gebantys juos valdyti. „Šių specialistų tikslas – iš duomenų masyvo „išpešti“ naudingą informaciją, kuri padėtų plėtoti esamas ir naujas veiklas, projektus, galbūt verslus“.
Į dinamišką IT sritį pokyčius įneša ir besiritanti ketvirtosios pramonės revoliucijos banga. „Dabar ir netolimoje ateityje intensyviai vystomi dirbtinio intelekto (DI) sprendimai, kai mums įprastus, pažįstamus robotus greičiausiai keis „minkštieji“ robotukai. Kitaip tariant, esamos mašinos bus valdomos gudrių programų sistemų. Na ir čia tikrai reikalingos DI žinios“, – sako dekanė.
Pasak jos, dėl skaitmenizacijos ir robotizacijos šiandien nišinėmis vadinamų IT specialistų gretos išaugs į mases. „Dabartinės technologijos, kalbu apie kompiuterius ir jų našumą, leidžia už priimtiną laiką ir kainą įgyvendinti tikrai sudėtingus algoritmus ir taip sukurti dirbtinį intelektą. Jau egzistuoja tokie sprendimai, taigi specialistai, juos gerai išmanydami, gali sukurti daug naujovių, ir mūsų aplinką gerokai pakeisti tiek namuose, tiek ir darbe. Neabejotinai jų reikės ir ateityje“, – priduria R. Butkienė.
