KTU informatikai prognozuoja, jog netrukus studentai galės laisvai rinktis: eiti į paskaitas ar žiūrėti jų įrašus – visos paskaitos bus įrašinėjamos ir pasiekiamos virtualioje erdvėje.
„Jau dabar studentai reikalauja skaitmenizuotos studijų medžiagos – ne tik būtinosios literatūros ir paskaitų skaidrių, bet ir vaizdo įrašų. Technologijos vystosi taip sparčiai, jog per maždaug penkerius metus kiekvienoje auditorijoje bus galima įrengti tiesioginio transliavimo bei įrašymo įrangą“, – įsitikinęs Kauno technologijos universitete (KTU) E. mokymosi technologijų centro vadovas Gytis Cibulskis.
KTU virtualias studijų galimybės plėtojančio padalinio vadovo, keičiasi pati e. studijų samprata.
Pavyzdžiui, Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) šių metų pradžioje paviešino Londono Karališkajame koledže atliktą tyrimą: ruošiant medicinos profesionalų rengime E. mokymosi technologijos yra lygiai tokios pat veiksmingos kaip ir tradicinis mokymas. Apibendrintos net 108 tyrimų išvados rodo, kad virtualioje aplinkoje pateikiamas žinias ir įgūdžius studentai įsisavina taip pat sėkmingai, kaip ir sėdėdami paskaitose.
„Šiandien tradicinės studijos praktiškai neįsivaizduojamos be virtualios aplinkos, kur yra galimybė susikurti diskusijų forumą, publikuoti medžiagą, stebėti kurso dalyvių aktyvumą, skirti ir priimti užduotis“, – galimybes vardija G. Cibulskis.
Jo teigimu, virtualia aplinka studentai kol kas naudojasi aktyviau nei dėstytojai – joje dalyvauja apie 50 proc. dėstytojų ir 90 proc. studentų.
Virtuali aplinka praturtina žmogiškąjį kontaktą
Virtuali studijų aplinka universitetuose įdiegta jau senokai, tačiau šiais mokslo metais KTU pasiūlė naujovę – į virtualią studijų aplinką integruotą vaizdo paskaitų sistemą. Dėstytojas gali transliuoti tiesiogiai ar įrašyti paskaitas studentams, demonstruoti skaidres. Jei paskaita vyksta tiesiogiai – ir atsakinėti į studentų klausimus.
Žmogiškojo kontakto praradimas, sumažėjusi galimybė koreguoti paskaitos medžiagą pagal auditorijos reakciją – šios baimės, pasak G. Cibulskio, „išaugamos“ pradėjus iš tiesų naudoti virtualią erdvę.
„Žinoma, yra specifikos – dėstytojas, įrašydamas paskaitą, turi laikytis tam tikrų reikalavimų dėl įrašo kokybės, neturėtų blaškyti jo apranga ar aplinka, jis turi turėti kokybiškas skaidres“, – vardija KTU E. mokymosi technologijų centro vadovas.
Atsiradus galimybei įrašyti arba tiesiogiai transliuoti paskaitas žmogiškasis kontaktas ne prarandamas, o praturtinamas. Įprastinės paskaitos metu laikas klausimams ir diskusijoms paprastai ribotas, dėstytojas atsako į kelis aktyviausių studentų klausimus. Tuo tarpu, virtualioje aplinkoje atsiranda erdvės visų paskaitos dalyvių klausimams, į kuriuos dėstytojas privalo atsakyti.
Ateityje – ir virtualios laboratorijos
KTU E. mokymosi technologijų centro vadovas turi atsakymą ir bijantiesiems, jog virtualus mokymasis pakeis įprastinį, o fiziniai universitetai išnyks.
„Visada išliks dalykų, kuriems mokytis būtina praktika. Manau, jog niekas nenorėtų taisytis dantų pas praktikos neatlikusį stomatologą, ar operuotis pas chirurgą, nedalyvavusį nė vienoje tikroje operacijoje. Tačiau, net ir praktinių mokslų srityje, technologijos sparčiai žengia į priekį – jau yra virtualių laboratorijų tiek su fiziniais, tiek su virtualiais prietaisais“, – pasakoja G. Cibulskis.
Pasak jo, virtualios paskaitos, kaip ir kitos skaitmeninės erdvės galimybės – tik praturtina, bet jokiu būdu ne pakeičia tradicinį studijų procesą.
Tyrimai rodo, kad tik 10 proc. į virtualius kursus užsiregistravusių žmonių juos iš tiesų baigia. Kita vertus, virtualių paskaitų ir konferencijų bazė – tai būdas šviesti visuomenę ir teikti informaciją apie studijas.
Atvirai prieinamos paskaitos: lobis internete
E. technologijas taikyti KTU pradėjo pirmasis iš universitetų, 2001-aisiais sukūrus vaizdo paskaitų sistemą „ViPS“. Vaizdo konferencijų tinklo sukūrimas – tai nuotolinio mokymo pradžia Lietuvoje. G. Cibulskio vadovaujamos informatikų komandos sukurta programinė įranga leido tiesiogiai transliuoti ir įrašyti paskaitas bei konferencijas, skaitomas įvairiuose šalies miestuose ir miesteliuose įsteigtuose centruose. Sistemoje jau yra daugiau nei 10 tūkst. atvirai prieinamų įrašų.
G. Cibulskio teigimu, tokios paskaitos yra ypač naudingos norintiesiems kelti kvalifikaciją. Pasak jo, visuomenė yra smalsi ir subrendusi naujoms žinioms, tačiau reikia mokėti jas pateikti.
„Informacijos pertekliaus amžiuje žmogus dėmesį išlaiko labai trumpai, ir gilinasi ir skaito tik tai, kas yra tikrai svarbu, pavyzdžiui, gali suteikti papildomų kvalifikacijų, kurios garantuotų aukštesnį atlyginimą“, – sako G. Cibulskis.
Įranga atpigo iki tūkstančio kartų
KTU E. mokymosi technologijų centro vadovas teigia, jog dėl technologinio progreso galimybės išsiplėtė neišmatuojamai. Naujas iššūkis e. mokymosi technologijų kūrėjams – integruotų sistemų sukūrimas, kuris įgalintų automatizuotą paskaitų transliavimą ir įrašymą iš bet kurios auditorijos.
„Jeigu anksčiau auditorijai su vaizdo transliavimo ir įrašymo galimybėmis reikėdavo sudėtingos ir brangios aparatūros, šiandien pakanka standartinio kompiuterio su specialia programine įranga ir nebrangia kamera. Manau, jog maždaug per penkerius metus vaizdo transliavimo įranga auditorijose bus tokia pat įprasta kaip ir projektorius“, – teigia G. Cibulskis.
Pasak jo, tiek dėstytojui, tiek universitetui būtina prisitaikyti prie kintančio pasaulio – daugelis studentų dirba, per trumpą laiką reikia atlikti vis daugiau užduočių, todėl lankstus požiūris į studijų procesą būtinas.
