Informatikos fakultete atliekami projektai bei tyrimai skirti informacinių technologijų pritaikymo galimybėms įvairiose veiklose bei sektoriuose. Fakultetas yra vienintelis Lietuvoje priklausantis stipriausius Europos šalių informatikos mokslininkus ir akademinę bendruomenę vienijančiai asociacijai „Informatics Europe“, kuri vienija net 115 narių iš visos Europos.
Pagrindinis tyrėjas: Prof. Dr. E. Kazanavičius
Daiktų internetas (angl. Internet of Things) turi didelį potencialą daugelyje taikomųjų programų, darančių įtaką kasdieniam gyvenimui, darbo našumui bei vartojimui. Naujos daiktų interneto taikomosios programos susiduria su įvairiais neišspręstais saugumo, projektavimo ir diegimo iššūkiais. Atsiranda poreikis kurti naujus metodus, algoritmus ir technologijas.
Tyrėjai dirba išmaniosios aplinkos ir daiktų bei paslaugų interneto srityse. Kuriamos inovacijos grindžiamos atviros architektūros modeliu, kuris leidžia integruoti įvairias trečiųjų šalių paslaugas, taip sukuriant naujus verslo modelius potencialiems paslaugų teikėjams. Planuojama dirbti šiomis temomis: realiojo laiko sistemos, dirbtiniu intelektu paremta automatizacija, skirta išmaniosioms aplinkoms su daiktų internetu, saugūs ir keičiamo mastelio daiktų internetu paremti sprendimai (išmaniosios sveikatos priežiūros, miestų, logistikos, mobilumo ir kt. srityse), daiktų interneto protokolai ir standartai.
Pagrindinis tyrėjas: Prof. Dr. A. Venčkauskas
Kibernetinis saugumas yra labai svarbus Europos ekonomikai, demokratijos veikimui ir Europos vertybėms. Kenkėjiška kibernetinė veikla, ypač dezinformacijos kampanijos, melagingos naujienos ir kibernetinės operacijos, nukreiptos prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą, įvairaus masto, apimties, trukmės, intensyvumo, sudėtingumo, rafinuotumo ir poveikio, tampa vis dažnesnės ir reikalauja sutelkti visas atitinkamas priemones bei įrankius.
Tyrėjai analizuoja ir plėtoja įvairūs kibernetinio saugumo metodus, apimančius kompiuterių tinklų ir kibernetinių fizinių sistemų saugumo, kibernetinio saugumo situacijos suvokimo ir vizualizavimo, rūko kompiuterijos saugumo ir paslaugų bei kompiuterinės ekspertizės srityse.
Pagrindinis tyrėjas: Prof. Dr. R. Butleris
Pagrindinis tikslas – palengvinti aplinkinių informacinių sistemų kokybės augimą tobulinant sistemų inžinerijos metodus ir informacijos valdymo gebėjimus.
Mokslininkai kuria sprendimus, kurie apima mašininį mokymąsi, išskirstytų saugyklų architektūras, išmaniuosius kontraktus, ontologijas, natūralios kalbos apdorojimą, semantines technologijas, verslo procesų modeliavimą, specializuotus CASE įrankius ir modeliais grindžiamos kūrimo paradigmos sprendimus. Grupė daugiausia dėmesio skiria tokių problemų, kaip sklandi analizės rezultatų, reikalavimų specifikacijų ir sistemų projektavimo integracija, taip pat automatinis didžiulių heterogeninių duomenų ir informacijos kiekių supratimas ir panaudojimas, tyrimams ir sprendimų kūrimui, taikant semantine analize, žinių modeliavimu ir dirbtiniu intelektu pagrįstus metodus.
Pagrindinis tyrėjas: Prof. Dr. T. Blažauskas
Tyrėjų tikslas – rasti naujus požiūrius į švietimą, sveikatą, reabilitaciją ir kitas sritis, pasinaudojant mišrios realybės, žmogaus kūno sekimo, haptikos ir dirbtinio intelekto sričių pasiekimais.
Moksliniai tyrimai ir jau sukurti sprendimai yra susiję su virtualios realybės technologijomis, kurias taikome ligų diagnostikai, reabilitacijai ir mokymui. Tyrėjai daugiausia dėmesio skiria žmogaus kūno sekimui sporte ir reabilitacijoje naudojant VR technologijas, taip pat įtraukiančioms technologijoms, skirtoms švietimui.
Pagrindinis tyrėjas: Doc. Dr. D. Gudonienė
Švietimo sektoriaus rinkoje yra juntama išmaniųjų pagalbinių technologijų spraga.
Tema – išmaniojo turinio kūrimas, apimantis tokias sritis kaip: (1) Skaitmeninės pamokos, (2) Informacijos vizualizavimas, (3) Mokymosi turinio projektavimas, (4) Pokalbių robotais grįstos paramos sistemos.
Pagrindiniai tyrėjai: Prof. Dr. R. Maskeliūnas, Prof. Dr. R. Damaševičius
Kompiuterinės regos taikymas sveikatos priežiūros srityje gali padėti pagerinti diagnostiką, anksčiau nustatyti sveikatos problemas ir sudaryti geresnius gydymo planus. Biologinių signalų analizėje dirbtinio intelekto algoritmai gali būti apmokyti atpažinti signaluose esančius modelius, kurie rodo sutrikimus ar kitas sveikatos problemas.
Kompiuterinės regos kūrimo ir signalų apdorojimo patirtis, kurią mūsų tyrėjai įgijo spręsdami tokius uždavinius kaip Alzheimerio ligos atpažinimas, Parkinsono ligos tikrinimas, navikų/vėžio aptikimas ir klasifikavimas bei žmogaus laikysenos nustatymas, sudaro tvirtą pagrindą tolesniems tyrimams. Siekiame tobulinti požymių išskyrimo ir analizės metodus, kad pasiektume geresnį modelių veikimą ir išplėstume jų taikymo galimybes.
Pagrindinis tyrėjas: Prof. Dr. A. Paulauskaitė -Tarasevičienė
Kadangi dirbtinio intelekto sistemų naudojimas įvairiose srityse gali turėti didelį poveikį žmonių gyvenimui, labai svarbu užtikrinti, kad šios sistemos atitiktų etikos principus ir žmogaus teisių standartus. Šiuo atžvilgiu labai svarbus vaidmuo tenka dirbtinio intelekto sistemų skaidrumui ir paaiškinamumui. Mokslinių tyrimų pagrindai ir temos.
Tyrėjų patirtis sukaupta taikant įvairius DI metodus (nuo ekspertinių sistemų iki giliojo mokymosi architektūrų), duomenų analizę ir ADI metodus, įskaitant vietinio ir visuotinio paaiškinimo modelius, taikomus šiuose sektoriuose: sveikatos, gamybos, kibernetinio saugumo ir žemės ūkio. ADI algoritmų kūrimas yra pagrindinė mokslinių tyrimų sritis, kuria siekiama spręsti problemas, kylančias dėl „juodosios dėžės“ DI sprendimų. Joje nagrinėjamos patikimų modelio aiškinimo algoritmų, skirtų vizualizuoti ir aiškinti vidinę AI modelio veiklą, temos; šališkumo nustatymo ir mažinimo metodai; priešininkų atakos ir priešininkų patikimumas.
Pagrindinis tyrėjas: Prof. Dr. R. Barauskas
Dirbtinio intelekto modeliai yra žinomi dėl savo gebėjimo nustatyti šablonus. Ši savybė leidžia DI grįstiems modeliams spręsti užduotis, kurių dėl jų sudėtingumo neįmanoma aprašyti fizinėmis lygtimis.
Tiesioginis tokių modelių taikymas fizinei elgsenai imituoti paprastai stokoja nuoseklumo ir prastai apibendrina ne imties atvejais. Dirbtinio intelekto ir skaičiavimo mechanikos derinys leidžia taikyti fizines lygtis ir duomenimis pagrįstas žinias, kad būtų galima modeliuoti dinaminių sistemų procesus priimtina skiriamąja geba, kartu užtikrinant nuoseklumą.
Pagrindiniai tyrėjai: Prof. Dr. G. Palubeckis.
Viena reikšmingiausių informatikos ir kompiuterinio intelekto dalių yra euristiniai ir metaeuristiniai optimizavimo algoritmai. Optimizavimas yra visur – jo metodai sudaro mokslinių tyrimų sritį, galinčią duoti vieną didžiausių ekonominių naudų.
Šiuo metu egzistuoja nemažai kombinatorinio optimizavimo uždavinių, kylančių realiuose taikymuose, sprendimo algoritmų, tačiau reikia naujų metaheuristinių algoritmų, pasižyminčių didesniu našumu ir kokybės rodikliais. Gamtos įkvėpti euristiniai algoritmai yra paprasti, tačiau veiksmingi, jais galima spręsti sudėtingas, daugiamodalines, didelio matmens tikslo funkcijas, juos galima hibridizuoti su kitų tipų optimizavimo algoritmais ir taupyti išteklius.
Algoritmų galimybes didina sinergija su kitais skaičiavimo intelekto metodais ir kitomis mokslinių tyrimų kryptimis, pavyzdžiui, gamybos, transporto, žemės ūkio, sveikatos priežiūros ir kt.
| Mokslo grupė | Katedra | Mokslo grupės vadovas |
| Daiktų ir paslaugų internetas | Kompiuterių katedra | prof. dr. Egidijus Kazanavičius |
| Daugiadisciplininiai modeliai | Taikomosios informatikos katedra | prof. dr. Rimantas Barauskas |
| Dirbtinio intelekto ir vaizdų apdorojimo metodų taikymas multimedijoje | Multimedijos inžinerijos katedra | doc. dr. Armantas Ostreika |
| Išmaniosios edukacinės technologijos ir jų taikymas | Multimedijos inžinerijos katedra | dr. Daina Gudonienė |
| Kibernetinis saugumas | Kompiuterių katedra | prof. dr. Algimantas Venčkauskas |
| Multimodalinės žmogaus-kompiuterio sąsajos | Programų inžinerijos katedra | prof. dr. Tomas Blažauskas |
| Semantika ir žiniomis grindžiama informacinių sistemų inžinerija | Informacijos sistemų katedra | prof. dr. Rimantas Butleris |
| Sistemų projektavimas ir testavimas | Programų inžinerijos katedra | prof. dr. Eduardas Bareiša |
| Kiti informatikos akademiniai darbuotojai |
Informatikos fakultetas daugiausia dėmesio skiria įvairioms mokslinių tyrimų sritims, susijusioms su šiuolaikiniu kompiuterių mokslu ir inžinerija, taip pat skaičiavimo mokslu, įskaitant mokslinius skaičiavimus, pagrįstus daugiadalykiais matematiniais modeliais, optimizavimu ir dirbtiniu intelektu. Kartu daugiausia dėmesio skiriama fundamentiniams tyrimams susijusių matematinių metodų srityje. Informatikos fakultetas vadovaujasi instituciniais prioritetais: Skaitmeninė transformacija, Pramonės transformacija, Išmanieji miestai ir atsparios bendruomenės. Be to, laikomės nacionalinių Sumanios specializacijos prioritetų ir penkių Europos Komisijos prioritetų: Žaliasis susitarimas, Skaitmeninis amžius, žmonėms palanki ekonomika, stipresnė Europa pasaulyje ir europietiško gyvenimo būdo skatinimas.
Fakultete apgintose disertacijos yra Informatikos (N009) ir informatikos inžinerijos kryptyse (T007)
VARDAS PAVARDĖ |
DISERTACIJOS PAVADINIMAS | DARBO VADOVAS |
GYNIMO METAI |
| Dovilė Verenė | Genetiniai hierarchiniai algoritmai kvadratinio paskirstymo uždaviniui | Alfonsas Misevičius | 2022 |
| Aušra Gadeikytė | Daugiaskaliai modeliai ir algoritmai šilumos ir drėgmės mainams tekstilės struktūrose simuliuoti | Rimantas Barauskas | 2022 |
| Jurgita Arnastauskaitė | Suderinamumo su normaliuoju skirstiniu hipotezių tikrinimo kriterijų kūrimas ir galingumo lyginamasis tyrimas taikant Monte Karlo metodą | Tomas Ruzgas | 2022 |
| Vaiva Šiaučiūnaitė | Netiesinės dinamikos metodų ir algoritmų taikymas kardiosignalų analizėje | Minvydas Ragulskis | 2022 |
| Audrius Kulikajevas | 3D objekto nematomų zonų rekonstrukcijos algoritmas gylio skenavimo sistemoms | Rytis Maskeliūnas | 2022 |
| Kazimieras Bagdonas | Daugiamodali saugumo sistema daiktų˛ interneto komunikacijai | Algimantas Venčkauskas | 2022 |
| Rytis Augustauskas | Gilaus apmokymo intelektinių metodų taikymas margo paviršiaus defektams aptikti | Arūnas Lipnickas | 2022 |
| Sandeepak Bhandari | Laiko analizės metodo tyrimas ir įgyvendinimas teisiniam skaitmeninių įrodymų nagrinėjimui | Vacius Jusas | 2022 |
| Indraja Elžbieta Germanaitė | Erdvinių šablonų aprašymo, nustatymo ir taikymo tyrimas sprendžiant erdvinės analizės uždavinius | Rimantas Butleris | 2022 |
| Gintarė Žekienė | Hibridinė lietuviškų balso komandų atpažinimo technologija | Kastytis Ratkevičius | 2021 |
| Darius Dirvanauskas | Algoritmas gyvų ląstelių klasifikavimui ir stebėsenai giliųjų neuroninių tinklų pagrindu | Rytis Maskeliūnas | 2021 |
| Donatas Mažeika | Modeliais grįstos sistemų inžinerijos metodas saugių sistemų kūrimui | Lina Nemuraitė, Rimantas Butleris | 2021 |
| Sam Gilvine Samuvel | Judesio įsivaizdavimo sukeliamų potencialų smegenyse atpažinimo ir klasifikavimo metodų tyrimas ir tobulinimas | Vacius Jusas | 2021 |
| Eglė Butkevičiūtė | EKG signalų analizė treniruočių proceso modeliavimui ir nuovargio vertinimo metodikos sudarymui | Liepa Bikulčienė | 2021 |
| Šarūnas Grigaliūnas | Nusikaltimų elektroninėje erdvėje ekspertinio tyrimo metodas | Jevgenijus Toldinas | 2020 |
| Justas Šalkevičius | Virtualioji realybė nerimui atpažinti naudojant fiziologinius signalus: sistema, metodai ir vertinimas | Robertas Damaševičius | 2020 |
| Tadas Telksnys | Solitoninių sprendinių konstravimas diferencialinėms lygtims taikant operatorines technikas | Minvydas Kazys Ragulskis | 2020 |
| Andrius Lauraitis | Neurologinių sutrikimų aptikimo hibridinis klasifikavimo modelis | Rytis Maskeliūnas | 2020 |
| Jonas Muleravičius | Elektroninės piniginės realizacija e. verslo sistemoje | Eligijus Sakalauskas | 2019 |
| Mindaugas Vasiljevas | Fiziologinės kompiuterijos sistemų žmogų tausojančios sąsajos modelis | Robertas Damaševičius | 2019 |
| Evelina Stanevičienė | Hibridinių genetinių algoritmų taikymas pilkųjų šablonų formavimo uždaviniui | Alfonsas Misevičius | 2019 |
| Tomas Uktveris | Daugiaklasio EEG signalo klasifikavimo ir įrašymo sistema smegenų-kompiuterio sąsajai | Vacius Jusas | 2019 |
| Julius Gelšvartas | Daugiafunkcės vartotojo sąsajos paralyžiuotiesiems kūrimas ir tyrimai | Rimvydas Simutis | 2019 |
| Mindaugas Bražėnas | Ketvirtos eilės fazinių skirstinių struktūrų analizė ir Markovo atvykimų proceso parametrų paieškos maksimalaus tikėtinumo metodu algoritmo išlygiagretinimas | Eimutis Valakevičius | 2019 |
| Sandra Aleksienė | Vizualiosios informacijos slėpimas deformuojamosiose bei dvimatėse muaro gardelėse | Minvydas Kazys Ragulskis ir Eligijus Sakalauskas | 2019 |
| Darius Naujokaitis | Hibridinių sistemų modeliavimas agregatiniu metodu ir jų verifikavimas | Rimantas Barauskas | 2019 |
| Jonas Minelga | Skaitinio intelekto metodai neinvazinei gerklų ligų diagnostikai | Antanas Verikas | 2018 |
| Audrius Nečiūnas | Tampriųjų bangų sklidimo slopinančiose terpėse skaitinio modeliavimo algoritmai | Rimantas Barauskas | 2018 |
| Martynas Vaidelys | Savaime besiformuojantys raštai informacijos slėpimo uždaviniuose | Minvydas Kazys Ragulskis | 2018 |
| Eglė Mickevičiūtė | Veiklos žodynų ir veiklos taisyklių semantika grindžiamas veiklos procesų vaizdavimas | Rimantas Butleris | 2018 |
|
Nerijus Jusas
|
Požymių modeliais grindžiamas daiktų interneto sistemų kūrimas
|
Algimantas Venčkauskas | 2017 |
|
Algirdas Šukys
|
Veiklos žodyno ir veiklos taisyklių semantika grindžiamos ontologijų užklausos
|
Lina Nemuraitė | 2017 |
|
Andrius Kriščiūnas
|
Greitai konverguojančių skaitinių algoritmų sukūrimas trumpųjų bangų tyrimui
|
Rimantas Barauskas | 2017 |
|
Dalia Čalnerytė
|
Daugiaskalių skaitinių modelių sukūrimas lanksčių vienkrypčių kompozitų dinamikos analizei
|
Rimantas Barauskas | 2017 |
|
Rolandas Girčys
|
Dėvimos, realaus laiko kraujotakos parametrų stebėjimo sistemos sudarymas ir tyrimas
|
Egidijus Kazanavičius | 2016 |
|
Ignas Martišius
|
Duomenų surinkimo ir signalų apdorojimo algoritmai smegenų – kompiuterio sąsajai
|
Robertas Damaševičius | 2016 |
|
Jaroslav Karpovič
|
„Veiklos žodynų ir veiklos taisyklių semantikos vaizdavimas Semantinio tinklo ontologijų kalba“
|
Lina Nemuraitė | 2015 |
|
Kristina Bespalova
|
Automatizuotas meta-programų kūrimas ir specializavimas panaudojant požymiais grindžiamų modelių transformacijas
|
Vytautas Štuikys | 2015 |
Siekiant, kad fakulteto mokslininkų veikla būtų dar labiau matoma ir įvertinta visuomenės bei populiarinant mokslą ir technologijas, mokslininkų sukurti mokslo darbai ir išradimai pristatomi nacionalinėse ir tarptautinėse mokslo parodose. Fakulteto absolventų išradimų pagrindų įkurti startuoliai yra vieni ambicingiausių ir sėkmingiausių Lietuvoje.
Fakulteto mokslininkai skelbia mokslo tyrimų rezultatus aukščiausio lygio užsienio žurnaluose su citavimo faktoriumi (Nature Scientific Reports (IF= 4.996), Biophysical journal (IF=3.669); Composite structures (IF=6.603), Information Sciences (IF=8.233), Computers & operations research (IF=5.159), Computers & industrial engineering (IF=7.18), Journal of systems and software (IF=3.514), Sensors (3.847), Expert systems with applications (IF=8.665) ir pristato aukšto lygio tarptautinėse mokslo konferencijose (IEEE SSCI, DAC, ICAISC).
Tarptautinė konferencija “International Conference on Information and Software Technologies (ICIST)” (anksčiau žinoma „Informacinių technologijų“ pavadinimu) jau daug metų išlieka didžiausia ir svarbiausia informacinių technologijų srities tarptautine moksline konferencija, kasmet organizuojama Lietuvoje. Ji pradėta organizuoti 1995 metais, o nuo 2008 m. konferencija tapo tarptautine. Programų komitetą daugiausiai sudaro užsienio mokslininkai, konferencijos leidinio publikacijos, nuo 2008 metų įtraukiamos į Thomson Reuters WoS Proceedings duomenų bazę. Renginys Lietuvos mokslui ir studijoms yra aktualus keliais aspektais, t. y. platus informatikos inžinerijos ir informatikos mokslo krypčių temų spektras, ypatingą dėmesį skiriant sistemų modeliavimui ir programinės įrangos kūrimui. Lietuvos ir užsienio mokslininkai konferencijos tarptautiniam programų komitetui kasmet pateikia virš 120 straipsnių, iš kurių į pagrindinį leidinį publikuoti atrenkama ne daugiau 40% darbų. Pagrindinis leidinys nuo 2012 metų publikuojamas Springer‐Verlag CCIS serijoje (šios serijos leidiniai referuojami Clarivate Analytics Os ir Scopus duomenų bazėse).
Tarptautinė konferencija „Informacinė visuomenė ir universitetinės studijos“ (IVUS) – tai bendra trijų šalių konferencija, skirtas magistrantams, doktorantams ir dar tik karjeros pradžioje esantiems jauniesiemsms mokslininkams, kad šie galėtų dalytis idėjomis, pristatyti mokslinių tyrimų rezultatus ir susipažinti su naujomis mokslinėmis galimybėmis. Renginio metu taip pat skatinamas šios srities patyrusių mokslininkų bei praktikų dalyvavimas.
Tarptautinė konferencija ALTA – „Pažangios mokymosi technologijos“. Šioje konferencijoje mokslininkai, studijų ekspertai, valstybės ir švietimo institucijų atstovai pristatys naujus metodinius bei technologinius sprendimus, skirtus švietimo sistemai. Konferencijos tikslas – skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, Lietuvos mokslo plėtrą ir mokslinius ryšius.
VARDAS PAVARDĖ |
DARBO GRUPĖ/KOMISIJA | VALSTYBINĖ ĮSTAIGA | DALYVAVIMO METAI |
| Agnė Paulauskaitė – Tarasevičienė | Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ rengimas | Vyriausybės strateginės analizės centras | 2022-02-10 – dabar |
| Mantas Lukoševičius | 2022 m. apdovanojimų komisijos narys | Lietuvos dirbtinio intelekto asociacija | 2022-01-30 – dabar |
| Agnė Paulauskaitė – Tarasevičienė | Institucijos atstovė strateginėje grupėje | Lietuvos dirbtinio intelekto asociacija | 2022-01-30 – dabar |
| Rimantas Butleris | KTU atstovas | „INFOBALT” asociacija | 2022-01-01 – dabar |
| Rimantas Butleris | KTU atstovas | Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas „Bendrosios kalbos ištekliai ir technologijų infrastruktūra“ CLARIN ERIC (CLARIN LT) | 2018-01-01 – dabar |
| Rimantas Barauskas | Mokslinių projektų ir programų vertinimo ekspertas | Lietuvos mokslo taryba | 2018-01-01 – dabar |
| Rimantas Barauskas | Technikos mokslų skyriaus tikrasis narys | Lietuvos mokslų akademija | 2018-01-01 – dabar |
| Rytis Maskeliūnas | Mokslinių projektų ir programų vertinimo ekspertas | Lietuvos mokslo taryba | 2017-09-18 – dabar |
| Rytis Maskeliūnas | Lietuvos statybos sektoriaus skaitmeninimo stebėsenos ir koordinavimo darbo grupės narys | Lietuvos statybos sektorius | 2017-09-18 – dabar |
| Algimantas Venčkauskas | Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo tarybos narys | Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija | 2012-11-08 – dabar |
| Rita Butkienė | Ekspertų grupės vadovė | Studijų kokybės vertinimo centras | 2019-10-17 – 2022-12-31 |
| Renata Burbaitė | Informacinių technologijų egzaminų vertinimo komisijos pirmininkė | Nacionalinė švietimo agentūra | 2020-01-01 – 2022-06-30 |
| Rytis Maskeliūnas | Lietuvos atstovas Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2021“ komitete | Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra | 2021-05-13 – 2021-12-10 |
| Audrius Lopata | Ekspertas | Lietuvos verslo paramos agentūra | 2020-01-01 – 2020-12-31 |
| Šarūnas Grigaliūnas | KTU ITD Kompiuterių tinklo centro ekspertas ir IT saugumo grupės vadovas | Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklas LITNET | 2019-01-01 – 2019-12-30 |
| Robertas Damaševičius | Lietuvos atstovas Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų komitete programoje „Horizontas 2020“ | Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra | 2019-01-01 – 2019-12-30 |
| Egidijus Kazanavičius | Kibernetinio saugumo tarybos prie Krašto apsaugos ministerijos narys | Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija | 2019-04-30 – 2019-12-30 |
| Rimantas Butleris | Nacionalinės pramonės skaitmeninimo platformos „Pramonė 4.0“ darbo grupės narys | Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija | 2019-04-11 – 2019-12-30 |
| Algimantas Venčkauskas | Nacionalinės pramonės skaitmeninimo platformos „Pramonė 4.0“ narys. Kibernetinio saugumo darbo grupė | Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija | 2018-05-11 – 2019-12-30 |
VARDAS PAVARDĖ |
PAREIGOS | MOKSLO ŽURNALAS | METAI |
| Martynas Patašius | Recenzentų tarybos narys | Mathematics | 2022-01-10 – dabar |
| Martynas Patašius | Redaktorius | Computation, Special issue “Application of Finite Element Methods | 2022-01-10 – dabar |
| Miguel A.F. Sanjuan | Vyriausiasis redaktorius | Journal of Applied Nonlinear Dynamics | 2022-01-10 – dabar |
| Miguel A.F. Sanjuan | Asocijuotasis redaktorius | Discontinuity, Nonlinearity and Complexity | 2022-01-10 – dabar |
| Rimantas Barauskas | Redaktorius | Computation | 2022-01-03 – dabar |
| Jevgenijus Toldinas | Redaktorius | MDPI Electronics | 2021-01-01 – dabar |
| Rytis Maskeliūnas | Specialiojo leidinio redaktorius | Sustainability, MDPI | 2021-01-01 – dabar |
| Vacius Jusas | Vyriausiasis redaktorius | Information Technology and Control | 2016-01-01 – dabar |
| Rytis Maskeliūnas | Redaktorių kolegijos narys | Covenant Journal of Informatics and Communication Technology | 2013-01-23 – dabar |
| Rimantas Barauskas | Redaktorių kolegijos narys | Information Technology and Control | 2011-01-10 – dabar |
| Agnius Liutkevičius | Redaktorius | Journal of Computer Science & Computational Mathematics | 2020-01-01 – 2020-12-31 |
| Vytautas Rudžionis | Redaktorių kolegijos narys | Information systems and technologies security | 2020-01-01 – 2020-12-31 |
| Robertas Damaševičius | Vyriausiasis redaktorius | Information Technology and Control | 2020-01-01 – 2020-12-31 |
| Egidijus Kazanavičius | Redaktorių kolegijos narys | Baltic Journal of Modern Computing | 2019-01-01 – 2019-12-30 |
| Vytenis Punys | Patariamosios valdybos narys | Machine Graphics & Vision | 2011-01-01 – 2020-12-31 |
| Audrius Lopata | Redaktorių kolegijos narys | Complex Systems Informatics and Modeling Quarterly | 2019-01-01 – 2019-12-30 |
| Tomas Skersys | Redaktorių kolegijos narys | Social Technologies | 2019-01-01 – 2019-12-30 |
Informatikos fakulteto tyrėjai moksliniams tyrimams atlikti naudoja KTU teikiamą IT infrastruktūrą. Programine įranga galima naudotis darbo vietoje, kompiuterių klasėse, bibliotekoje arba prisijungus prie KTU debesijos paslaugų per vdi.ktu.lt. Taip pat tyrėjai gali naudotis KTU Dirbtinio intelekto centro teikiamomis HPC (angl. High Performance Computing) paslaugomis.
Informatikos fakulteto tyrėjų teikiamos paslaugos yra registruotos ir prieinamos per Universiteto atviros prieigos išteklių ir paslaugų valdymo ir apskaitos informacinę sistemą (APCIS)
Fakultete tyrėjų teikiamas paslaugas teikia du centrai:
1. Informacinių sistemų projektavimo technologijų centras.
Pagrindiniai centro keliami uždaviniai yra orientuoti į informatikos inžinerijos ir informatikos mokslo krypčių mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, naujų mokslo žinių kūrimą ir jų sklaidą studijų procese ir visuomenėje. Centre veikia 5 laboratorijos:
Centras įsteigtas reorganizuojant Informatikos fakulteto Informacijos sistemų katedros Informacijos sistemų ir duomenų bazių projektavimo mokslo laboratoriją. Centro oficiali santrumpa – ISPTC.
Centras teikia paslaugas taikomiesiems moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir techninėms galimybių studijoms.
Plačiau2. Realaus laiko kompiuterių sistemų centras.
Realaus laiko kompiuterių sistemų centre atliekami išmaniosios aplinkos bei daiktų ir paslaugų interneto taikomieji bei priešakiniai tyrimai. Centro mokslininkai dalyvauja tarptautiniuose ir nacionaliniuose projektuose, aktyviai bendradarbiauja su įmonėmis visame pasaulyje. Bendradarbiaujant kartu su TEO LT AB vykdyti projektai „GALA“, „TV MOZAIKA“, su užsienio partneriais sukurta „AXMEDIS“ turinio sklaidos sistema. Centras bendradarbiauja su Aalborgo, London City, Danijos Technikos, ir Darmštadto universitetais ir jų mokslo centrais. Palaikomi ryšiai su kompanijomis Siemens, Philips, Advantech, Analog Devices, Texas Instruments, Microsoft, Intermedix.
Centre veikia 4 laboratorijos:
Centro darbuotojai aktyviai dalyvauja studijų procese ir veda bei kuruoja studijų dalykus Informatikos inžinerijos studijų programoje, kurios tikslas rengti specialistus, gebančius suvaldyti visur mus supančias informacines technologijas ir kompiuterines sistemas bei užtikrinti jų saugumą ir patikimumą.
PlačiauFakulteto mokslininkų sukurtais technologiniais sprendimais padedame mūsų užsakovams spręsti technologines problemas. Bendradarbiavimas su užsakovais vyksta vykdant veiklas nuo paprastų užsakymų ir pirmųjų testų iki bendrų mokslinių tyrimų ir plėtros projektų. Kitomis teikiamomis paslaugomis ir pasiūlymais.
Įrangos rezervaciją ar paslaugų užsakymą galima atlikti per KTU Atviros prieigos centrą.
PlačiauNuo 1990 m. fakultete leidžiamas mokslinis žurnalas “Informacinės technologijos ir valdymas“, kurio straipsniai įtraukti į 7 tarptautinių duomenų bazių sąrašą.
Nuo 1994 m. fakultete organizuojama tarptautinė konferencija “Informacinės ir programinės įrangos technologijos” (ICIST). Konferencijos leidinys publikuojamas Springer, referuojamas Clarivate Analytics WoS duomenų bazėje.
Nuo 1995 m. fakultete kas trejus metus organizuojama studentų ir doktorantų mokslinė konferencija “Informacinė visuomenė ir universitetinės studijos” (IVUS).
Nuo 2012 m. fakultete organizuojama Advanced Learning Technologies and Applications (ALTA)
Mokslo prodekanė
Dr. Daina Gudonienė
Studentų g. 50
el. p. daina.gudoniene@ktu.lt
