Upių hidromorfologinės savybės yra svarbios nustatant vandens telkinio kokybę, jo raidą dėl netoliese vykstančių kraštovaizdžio pokyčių ir galimą poveikį ekosistemai. Viena vertus, tiesiogiai matuojami hidromorfologinių savybių rodikliai yra tikslūs, tačiau jie gaunami brangiai ir ilgai trunkančiu procesu. Todėl jį galima atlikti tik trumpuose upės ruožuose. Kita vertus, taikant netiesioginio matavimo metodus, gaunamas mažesnis tikslumas, tačiau gerokai mažesnės matavimo sąnaudos, žmogiškųjų išteklių ir laiko sąnaudos. Akivaizdus nuotolinio matavimo metodų pranašumas – duomenų, gautų sunkiai prieinamuose regionuose, apdorojimas. Be to, automatizuotas duomenų apdorojimas leidžia stebėti didelius upės ruožus ir nustatyti pokyčius, įvertinti vandens telkinio kokybę ir laiku priimti sprendimus, kad būtų užkirstas kelias nepageidaujamiems procesams. Projekto tyrimai apima įvairias mokslo disciplinas, t. y. hidrologiją, kompiuterinę regą ir vaizdų apdorojimą, skaitinį modeliavimą, optimizavimą. Projekto tikslas – sukurti kombinuotą fizikinės elgsenos ir dirbtinio intelekto (DI) modelį, skirtą žemupio upės hidromorfologinėms savybėms nustatyti, kaip įvesties duomenis naudojant daugiaspektrinius vaizdus, surinktus bepiločiu orlaiviu (UAV). Modelis grindžiamas atvirkštinio modeliavimo metodu, į dirbtinio intelekto modelį įtraukiant papildomą neuronų sluoksnį, kad būtų užtikrintas prognozuojamų rezultatų ir fizikinių dėsnių suderinamumas. Pagrindinės projekto tyrime nagrinėjamos užduotys susijusios su duomenų rinkinio, sudaryto iš daugiaspektrių aerofotografinių vaizdų ir hidromorfologinių požymių, surinktų tiesioginio matavimo metodais, parengimu, skaitinio hidrodinaminio modelio sukūrimu, tinkamos architektūros kompiuterinės regos modelio apmokymu ir dirbtinio intelekto bei hidrodinaminių modelių įtraukimu. Praktinė modelio vertė grindžiama fizikinius dėsnius atitinkančiu DI modeliu ir praktiškai priimtinais hidromorfologinių požymių rodikliais.
Projekto finansavimas:
Lietuvos mokslo taryba, Mokslininkų grupių projektai
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2023-04-01 - 2026-03-31
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas
Projekto partneriai: Lietuvos energetikos institutas
