Apie du trečdalius ES ekonomikos augimo lemia inovacijos, todėl aukštą pridėtinę vertę kuriančių technologijų gamyba pripažįstama kaip pagrindinė pažengusių valstybių varomoji jėga. Šiam sektoriui priklausančios įmonės yra dinamiškos, atviros užsienio rinkoms, reguliariai kurdamos inovacijas prisideda prie BVP augimo ir užimtumo skatinimo. Nepaisant to, šiandieniame kontekste įmonės turėtų užtikrinti ne tik tvarų ekonominį augimą, bet ir socialinę atsakomybę bei aplinkos taršos mažinimą. Atsižvelgiant į tai, tampa aktualu išanalizuoti aukštųjų technologijų įmonių veiklos efektyvumą visapusiško šalies tvarumo užtikrinimo kontekste. Šiai dienai tyrimams vien tik išsamių duomenų bazių nebepakanka, siekiant tiksliau įžvelgti paslėptus sudėtingus ryšius, tendencijas ir padaryti savalaikes išvadas, reikia specializuotų ekonometrinio modeliavimo metodų ir įrankių. Dėl to dirbtinio intelekto (DI) ir didžiųjų duomenų analitikos integravimas įgalintų panaudoti kur kas didesnius duomenų kiekius, padidintų analizės produktyvumą ir rezultatų tikslumą. Projekte bus analizuojami esami aukštųjų technologijų įmonių veiklos rezultatai, įtraukiant inovacijų, ekonominio augimo, socialinės atsakomybės ir aplinkos taršos elementus. Išnagrinėjus naujausią mokslinę literatūrą bus apžvelgiami veiklos efektyvumą lemiantys veiksniai ir jų vertinimo metodikos. Išanalizavus dabartines šalies ūkio tvaraus augimo vertinimo metodikas ir pasitelkus ekonometrinį modeliavimą ir DI (kanoninė koreliacinė, duomenų gaubtinės ir principinių komponenčių analizės), bus sukurtas kompleksinis įmonių veiklos efektyvumo vertinimo įrankis šalies tvarumo kontekste.
Projekto finansavimas:
KTU Mokslo ir inovacijų fondas
Projekto rezultatai:
Vidutiniškai aukštųjų technologijų gamybos (angl. high-tech manufacturing, HTM) įmonės tendencingai lenkia aukštųjų technologijų žinioms imlias paslaugas (angl. high-tech knowledge- intensive services, HTKIS) teikiančias įmones pagal visus tirtus rodiklius, išskyrus pelną, kurį buvo sudėtinga palyginti dėl nenormalaus skirstinio. PCA analizė atskleidė, jog didžiausią duomenų kintamumą visų pirma lėmė visi socialiniai ir ekologiniai aspektai, taip pat įmonių finansinė būklė (skola ir nuosavas kapitalas), o HTM įmonių įverčiai šiomis kryptimis vidutiniškai buvo šiek tiek geresni nei HTKIS sektoriuje. Koreliacinė analizė parodė, kad socialiniai ir ekologiniai rodikliai tarpusavyje yra glaudžiai susiję ir beveik nepriklausomi nuo įmonės finansinės būklės. Buvo pastebėta tik silpna teigiama socialinių ir aplinkosaugos rodiklių reakcija į didelę HTM įmonių skolą ir prastą nuosavo kapitalo situaciją bei į dideles HTKIS įmonių kapitalo išlaidas. Reikšmingiausia kanoninė koreliacija parodė, kad prasta HTM įmonių padėtis socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriu sumažina jų pardavimus ir turto pelningumą. Likusios įžvalgos daugiausia susijusios su finansiniais rodikliais, kur pastebimas didelis abiejų sektorių (HTM ir HTKIS) panašumas. Nepaisant minėto panašumo, nustatyta, jog HTM sektorius yra ne tik stabilesnis ir veiksmingesnis, bet ir šiek tiek jautresnis socialiniams ir ekologiniams aspektams. NACE kategorijų socialinis ir ekologinis efektyvumas HTM sektoriuje svyravo nuo -1,84% cheminių medžiagų ir cheminių produktų sektoriuje iki 2,72 % farmacijos, medicinos chemijos ir botanikos produktų sektoriuje. Tuo tarpu HTKIS sektoriuje šis rodiklis daugiausia vyravo apie nulį su 7,27% išimtimi mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sektoriuje ir -3,68% atsinaujinančių energijos išteklių sektoriuje. Technologiniai pasiekimai laikui bėgant gerėjo, o tai rodo rinkos atsigavimą po pasaulinės finansų krizės. Atsigaunant įmonėms, tuo pačiu metu didėjo ir konkurencija tarp jų, todėl pastaraisiais metais pastebimi neigiami socialinio ir ekologinio efektyvumo pokyčiai, o vidutinei aukštųjų technologijų įmonei tapo sunkiau pasivyti rinkos lyderius. Šio tyrimo rezultatai gali prisidėti prie rekomendacijų politikos strategams, investuotojams ir įmonių vadovams, kurie ne tik siekia padidinti savo įmonių finansinį efektyvumą, bet ir rūpinasi socialine atsakomybe bei tvariu vystymusi.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2020-04-14 - 2020-12-31
