„Dangaus reiškinių stebėjimas – man hobis, kuriuo malonu užsiimti laisvu nuo darbų metu. Gali būti, kad ateityje nuotraukas pritaikysime ir vykdomiems moksliniams tyrimams“, – šypsosi Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto (IF) dėstytojas Kęstutis Valinčius.
Stebėti saulės užtemimo prie KTU Elektronikos rūmų vidiniame kieme, kur susirinko astronomai mėgėjai, K. Valinčius atvyko apsiginklavęs teleskopu, keletu specialių filtrų, kad saulės kaitra nesudegintų įrangos ir gera nuotaika – proga nufotografuoti saulės užtemimą pasitaikė neeilinė.
„Įdomus vaizdas – užtemimo metu Saulė atrodo kaip Mėnulis“, – sako informatikas. Tiesa, fotografas mėgėjas pripažino, kad su teleskopu nuotraukos padaryti nepavyko – mobilusis telefonas šiuo atveju pasirodė patikimesnis.
KTU informatikos doktorantas savo hobiu – fotografuoti dangaus kūnus – dalijasi su miesto bendruomene. 2014-ųjų rugpjūtį K. Valinčius ir jo kolega Mindaugas Jančiukas surengė įspūdingą dangaus reiškinio, vadinamo „supermėnuliu“ (jo metu Mėnulis būna labiausiai priartėjęs prie Žemės ir apie 14 proc. ryškesnis) transliaciją. Žemės palydovas buvo stebimas galingu motorizuotu teleskopu su prijungtu didelės raiškos fotoaparatu, kuris vaizdą realiu laiku perdavė į kompiuterinę sistemą.
Apdorotas vaizdas buvo tiesiogiai perduotas į didelės raiškos projektorių ir gyvai transliuojamas ant vieno iš Universiteto pastatų sienos. Vaizdo įrašą galite žiūrėti: https://youtu.be/GMGKFUldcQk
Informatiko planuose – dangaus kūnų nuotraukų pritaikymas moksliniams tyrimams.
„Kai praėjusiais metais fotografavome Mėnulio užtemimą, kilo mintis, kad surinkus su specialia įranga nufotografuotas nuotraukas, būtų galima sukurti 3D Mėnulio modelį“, – pasakoja KTU informatikos doktorantas K. Valinčius.
„Dieną užsiimame moksliniu darbu, norėjome ką nors smagaus nuveikti naktį“, – sako K. Valinčius. Jaunasis mokslininkas teigia, jog dangaus kūnų stebėjimas ir fotografavimas yra jo hobis, kuris suteikia medžiagos galimiems moksliniams tyrimams ateityje. Pasak jo, nepaprastai įdomu gilintis į tai, kas dar nežinoma, nepažįstama.
[[{„fid”:”8463″,”view_mode”:”680_plotis_blokui”,”fields”:{„format”:”680_plotis_blokui”},”type”:”media”,”attributes”:{„class”:”media-youtube-video media-youtube-10 media-element file-680-plotis-blokui”}}]]
Pirmąją saulės užtemimo nuotrauką 1851-aisiais padarė dagerotipininkas Berkowski, dirbęs Karaliaučiaus (dabartinis Kaliningradas) karališkojoje observatorijoje. Istorinio atvaizdo autorius, kurio vardas neužfiksuotas jokiuose archyviniuose dokumentuose, ją padarė naudodamas mažą 6 cm refraktorinį teleskopą. Dagerotipininkui pavyko užfiksuoti saulės vainiką visiško užtemimo metu.
Saulės užtemimas gali įvykti tik jaunaties metu iki penkių kartų per metus. Tačiau, remiantis NASA duomenimis, penki saulės užtemimai per metus yra ypatingai retas reiškinys – per 5 tūkstančius metų jis pasitaikė tik 25 kartus.
Šiandien saulė visiškai užtemusi buvo Norvegijos šiaurėje esančiose Svalbardo salose, sulaukusiose daugybės astronomų ir keliautojų iš viso pasaulio. Lietuvoje dalinį saulės užtemimą galima buvo stebėti vidurdienį. Tai – reta proga pamatyti du stambiausius dangaus skliauto kūnus vieną šalia kito. Mokslininkai teigia, jog kito tokio intensyvumo Saulės užtemimo Europoje nebebus daugiau kaip 10 metų.
