Lekt. Daina Gudonienė: „Atvirojo mokymosi patirties turime, tik reikia plėtoti naujas galimybes“

Svarbiausios | 2019-01-29

KTU dėstytojų akademinių kompetencijų centro „EDU_Lab” renginyje „Studijų kokybė: žingsnis į priekį būtinas, tačiau koks?” savo patirtimi apie kokybę ir inovacijas studijose dalijosi skirtingų fakultetų atstovai. Informatikos fakulteto dėstytoja Daina Gudonienė pristatė pranešimą „Atvirojo mokymosi taikymas praktikoje”.

Technologijų kaita daro įtaką ne tik mokymosi sistemoms, bet ir lemia pokyčius darbo rinkoje. Atsiranda didesnis poreikis atviram mokymuisi, kuris suteiktų galimybę kreditų kaupimo principu gauti aukštojo mokslo diplomą.

Pasak pranešėjos, atvirąjį mokymąsi galėtume suskirstyti į dvi grupes, t. y., atvirus kursus (angl. MOOC) ir atvirus švietimo išteklius  (angl. OER).  D. Gudonienė priminė, kad Informatikos fakulteto dėstytojai buvo pirmieji Lietuvoje, sukūrę lietuvišką atvirą masinį internetinį kursą, kuriame vienu metu mokėsi daugiau kaip 2000 dalyvių, tad patirties turime, tik reikia toliau plėtoti naujas atvirojo mokymosi galimybes.

Atvirasis mokymasis – tai metodas, grįstas bendradarbiavimu, aiškumu, tinkamumu, įtraukimu, skatinimu, efektyvumu  bei veiksmingumu, ir yra įgyvendinamas naudojant skaitmeninius įrankius, priemones bei terpes (https://ec.europa.eu/jrc/en/open-education). Atvirojo mokymosi poreikis atsiranda iš rinkos poreikio, kur ateities darbai reikalauja hibridinių įgūdžių ir kompetencijų iš įvairių sričių.

„Atsiranda poreikis kaip iš „lego” kaladėlių susidėlioti savo kompetencijų profilį, reikalingą tolimesniam karjeros planavimui bei integracijai į darbo rinką. Tokiu būdu ateityje vietoj vieno diplomo iš vieno universiteto studentas galėtų gauti du ar kelis diplomus, surinkęs reikiamus kreditus iš mokymosi programų, teikiamų atvirojo mokymosi būdu”, – teigia D. Gudonienė.

111.png

Tokią galimybę suteikia masiniai atviri internetiniai kursai (angl. MOOC), kurie yra viena iš naujausių technologijų teikti atvirąjį mokymąsi. Universitetai, kurie taiko masinių atvirų kursų modelį programų modernizavimui, tampa vis labiau matomi tarptautinei bendruomenei. Tačiau technologijomis grįstas mokymasis (angl. TEL) bei atvirų švietimo išteklių (angl. OER) kūrimas ir jų pakartotinas panaudojimas vis dar kelia iššūkius dėstytojams, kur atviri švietimo ištekliai tampa neatskiriama aukštojo mokslo institucijų strategijos dalimi, suteikiančia galimybę institucijai į švietimo rinkos plėtrą, atvirą priėjimą prie atvirų švietimo išteklių.

„Jau dabar egzistuoja gausybė atvirų švietimo išteklių skirtingose saugyklose. Viena dėstytojams reikalingų kompetencijų – sugebėti susidoroti su šia gausa, efektyviai atpažinti išteklius, kurie labiau tinka mokymosi tikslams pasiekti, besimokančiųjų grupei ir mokymo stiliui, struktūruoti medžiagos gausą, sukurti ryšius bei keisti, pridėti ir patiems kurti mokymosi procesui reikiamus atvirus išteklius”, – akcentavo pranešėja.

Prie atvirojo mokymosi iššūkių galėtume priskirti kokybinius atvirojo mokymosi aspektus, atvirų išteklių kūrėjų reputaciją, taip pat atvirojo mokymosi pripažinimą bei vartotojų autentifikavimą. Technologine prasme dėstytojams iššūkiu tampa ir atvirų išteklių adaptavimas, t. y., išteklių, kuriuos galima adaptuoti pagal angl. Creative commons licencijas. Norėdami pasinaudoti jau egzistuojančiais atvirais ištekliais, dėstytojai dažnai sudvejoja dėl pakartotino panaudojimo galimybės, todėl turėtume didesnį dėmesį skirti plagiato, autorių teisių supratimui bei atvirų išteklių adaptavimo galimybei. Taikant atvirojo mokymosi metodą, svarbiu faktoriumi tampa studentų asmenybės identifikavimas, kur tai galėtų būti nustatoma taikant tam tikras technologijas, t. y., naudojant mobilųjį elektroninį parašą, banko sąskaitą, veido atpažinimo technologiją ir kt.

„Atvirasis mokymasis gali būti taikomas ne tik teikiant formalaus ugdymo programas, bet ir dėstytojų kvalifikacijos kėlimui.  Na, o pripažinimui galėtų būti taikomi skaitmeniniai ženkliukai, kurie paprastai skatina besimokančiųjų motyvaciją mokytis bei baigti tęstinio mokymosi kursus ir gauti skaitmeninę akreditaciją, t. y., skaitmeninį pažymėjimą”, – įsitikinusi KTU dėstytoja.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku