Valentas Gružauskas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto tyrėjas
Dėl COVID-19 sukeltos krizės daugelis įmonių šiuo metu susiduria su daug sunkumų. Tačiau, ar tikrai visi sektoriai patiria nuosmukį? Statistika rodo priešingai – stipriai keičiantis paties verslo ir vartotojų įpročiams, kai kuriuose sektoriuose vyksta ir teigiami procesai.
Pasaulio ekonomikos forumo apklausos duomenimis, 77 proc. įmonių vadovų įsitikinę, kad COVID-19 krizė paskatins jų įmones skaitmeninei transformacijai. Be to, jų nuomone, beveik pusė (48 proc.) darbuotojų liks dirbti nuotoliniu būdu ir po COVID-19 pandemijos.
Visa ši situacija dar labiau paskatino elektroninės prekybos rinkos augimą. Minėtas Pasaulio ekonomikos forumo tyrimas taip pat atskleidė, kad Šiaurės Amerikoje elektroninė prekyba išaugo 146 proc. Tuo tarpu pasauliniu lygiu prognozuojamas net 160 proc. prieaugis.
Modeliuoja būsimus scenarijus
Vienas iš labiausiai išaugusių elektroninės prekybos sektorių – maisto prekės, kuriuos vartotojai internetu pradėjo pirkti vis dažniau tiek dėl patogumo, tiek siekdami sumažinti užsikrėtimo koronavirusu riziką.
Prieš tai dauguma įmonių orientavosi į tradicinius pardavimo kanalus, bet padidėjusi paklausa internete verčia verslininkus efektyvinti verslo procesus ir tobulinti verslo modelius prisitaikant prie naujų vartotojų poreikių. Be to, dėl išaugusios paklausos tiesioginio pristatymo į namus procesai tampa dar sudėtingesni užsienio šalyse, ypatingai tuose regionuose, kuriuose didelė gyventojų koncentracija.
Siekiant spręsti minėtas problemas, KTU Ekonomikos ir verslo fakultete atliekami tyrimai. Tačiau šiuo atveju reikalingi nauji tyrimo metodai, kadangi tradiciniai tyrimai įprastai remiasi praeities ar esamos situacijos analize. Visgi tokio masto apsipirkimų internetu ir pasaulinio lygio pandemijos nėra buvę, todėl norint tirti hipotetinius verslo procesų scenarijus, reikia taikyti matematinį modeliavimą.
Tyrimuose taikoma agentais pagrįsta modeliavimo prieiga, kuri leidžia matematiškai išreikšti mikro lygmens procesus tarp verslo subjektų, taip pat matuoti makro lygmens pasekmes. Būtent ši prieiga leidžia realizuoti verslo procesų „skaitmeninį dvynį“ ir analizuoti įvairius scenarijus prieš priimant konkretų sprendimą. Tokiu būdu įmonės gali pagerinti prekių užsakymą, maršrutų planavimą ar kitus procesus, kurie leistų pasiekti didesnį pelningumą.
Tradiciniai sunkvežimiai – prieš autonominius
Taikant agentais grįsto modeliavimo prieigą taip pat atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama atkurti tiesioginio maisto pristatymo į namus verslo procesus. Tyrime buvo realizuotos dvi simuliacijos. Viena simuliacija buvo skirta nustatyti „bendradarbiaujančios paklausos prognozavimo“ prieigą.
Ši simuliacija parodė, kaip įmonės, veikiančios toje pačioje rinkoje, gali skaitmenizuoti savo procesus, dalintis tarpusavyje informacija ir taip pagerinti prekių paklausos prognozavimą. Maisto produktų rinkos atveju ši prieiga yra ypač svarbi, kadangi produktai turi trumpą galiojimo laiką.
Kita atlikta simuliacija buvo skirta maršrutų planavimui. Jos metu lyginti tradiciniai sunkvežimiai su autonominiais sunkvežimiais. Šiuo metu atliekami tyrimai su autonominiais sunkvežimiais norint pagerinti kelionę iš taško A į tašką B, tačiau galima atlikti maršrutų planavimą ne individualaus maršruto lygmeniu, bet jų grupės.
Tokio tipo optimizacija vyksta ir dabar, visgi autonominių sunkvežimių panaudojimo atveju galima rinkti įvairią informaciją iš aplinkos, pavyzdžiui, apie kelio kokybę, pėsčiųjų srautus, eismo sąlygas ir kt. Žinoma, tam tikra informacija gali būti renkama ir kitomis technologinėmis prieigomis, bet jos gali reikalauti užtikrinti tam tikrą infrastruktūrą regione, kai tuo tarpu autonominės mašinos gali rinkti informaciją pačios.
Simuliacijoje buvo parodyta, kaip šis papildomas informacijos srautas gali padėti pristatyti užsakymus tiesiogiai vartotojui į namus konkretesniu laiko tarpu. Nors šiuo metu užsisakius prekes į namus kai kurie vežėjai nurodo aiškų pristatymo laiką – vienos ar dviejų valandų tikslumu, tačiau dauguma nurodo gan ilga laiko tarpą.
Užsienio šalyse, o ypatingai didmiesčiuose, pristatymo intervalas gali būti dar didesnis, todėl atsiranda rizika nepristatyti produktų sutartu laiku. Tam tikrų produktų segmente, ypač organinių maisto produktų, kurių galiojimo laikas trumpas, tai gali sukelti nepatogumų vartotojui.
KTU tyrimas pristatytas visame pasaulyje
Šio tyrimo rezultatai buvo pristatyti didžiausioje operacijų tyrimų konferencijoje Europoje „European Conference on Operational Research (EURO)“, publikuoti pasauliniame darnaus vystymo žurnale „Journal of Cleaner Production“ bei 2021 metais įvertinti Lietuvos mokslo akademijos.
Tyrimai šioje srityje toliau tęsiami, Lietuvos mokslo tarybai pateiktas projektas, kurio metu realizuotą teorinę prieigą planuojama praktiškai pritaikyti Lietuvos atvejui. Sukurta metodologija leis realiai analizuoti įvairius maisto tiekimo grandinės scenarijus, tokius kaip prekių rinkimo strategija, sandėlio vietos nustatymas atsižvelgiant į nuomos ir statybos kaštus bei maršrutų planavimo procesus.
Projekto realizavimui taip pat planuojama atlikti maisto pirkimo įpročių apklausą, kurioje bus prašoma ir visuomenės įsitraukimo, siekiant pagerinti tyrimo rezultatus.
