„Galimybės“, „karjera“, „prestižas“, „didesnis atlyginimas“ – tokie žodžiai gegužės 11 d. skambėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) renginyje „Kryptis: Magistrantūra Tau“. Jo metu susirinkusiems studentams, akademinės bendruomenės ir verslo atstovams buvo pristatytas pirmasis šalyje kokybiškai naujas magistrantūros studijų modelis „MA+“. Studentai galės rinktis eksperto, vadovo ir tarpdisciplininį magistrantūros studijų kelią.
Trečiadienį KTU „Santakos“ slėnyje vykusį viešą akademinei bendruomenei ir plačiajai visuomenei renginį bei diskusiją „Kodėl tęsti studijas magistrantūroje? Kokią naudą ir vertę jos suteikia?“ tiesiogiai transliavo naujienų portalas DELFI.
Gausiai susirinkusiems renginio dalyviams pirmąsias Lietuvoje naujos kartos, visuomenės ir rinkos poreikius atliepiančias bei pasaulines tendencijas atitinkančias magistrantūros studijas „MA+”, kuriose didžiausias dėmesys skiriamas individualių asmens kompetencijų ugdymui, pristatė KTU studijų prorektorė Jurgita Šiugždinienė.
Jos teigimu, šiandien darbdavių tarpe auga skaičius tų, kuriems yra svarbus darbuotojo turimas magistro diplomas. Ypatingai apeliuodama į bakalauro studijų studentus, atvykusius į KTU „Santakos“ slėnį, J. Šiugždinienė kvietė susimąstyti – o kasgi toliau?
Magistrai – savo srities ekspertai
Renginio dalyvių paklausus, kodėl verta stoti į magistrantūros studijas, salėje nuskambėjo žodžiai: „galimybės“, „karjera“, „prestižas“, „didesnis atlyginimas“. KTU studijų prorektorės teigimu, šiuos aspektus patvirtinta ir atlikti tyrimai: magistro kvalifikacinį laipsnį turintiems darbuotojams Prancūzijoje mokamas 50 proc., Švedijoje ir Lietuvoje – 30 proc. aukštesnis atlyginimas, nei magistrantūros studijų nebaigusiems.
J. Šiugždinienės teigimu, magistrantūroje studijuojama dėl įvairių priežasčių: vieniems reikalingos papildomos žinios ir kompetencijos, kiti siekia toliau eiti tyrėjo keliu, vėliau tęsiant mokslus doktorantūroje ir dirbant mokslinį darbą.
Visgi, KTU studijų prorektorės nuomone, magistrantūra atidaro duris ne tik į doktorantūros studijas, bet ir padeda studentui užsitikrinti tvirtą pasirinktos mokslo krypties pagrindą po kojomis, tapti savo srities specialistu.
„Stodami į magistrantūrą, konstruojame savo karjeros kelią. Ambicingiems, motyvuotiems studentams dažnai nepakanka bakalauro diplomo – jie siekia sužinoti daugiau, nori įgyti ekspertinių žinių“, – sakė J. Šiugždinienė.
Vilniuje pasiūlys 4 magistrantūros programas
Šiuo metu KTU veikia 63 magistrantūros studijų programos, iš kurių 31 siūloma studijuoti anglų kalba. Šiemet taip pat planuojama 4 magistrantūros studijų programas, t.y. Apskaita ir auditas, Informacijos ir informacinių technologijų sauga, Energijos technologijos ir ekonomika bei Didžiųjų verslo duomenų analitika pasiūlyti stojantiesiems, gyvenantiems Vilniuje.
KTU sudaro galimybę studentams rinktis ir tarpkryptes studijų programas, tarp kurių itin populiari Didžiųjų verslo duomenų analitika. Universitetas taip pat siūlo rinktis jungtines magistrantūros studijų programas. Viena iš jų – nauja, kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) parengta programa Medicininė chemija.
Dar dvi naujos magistrantūros studijų programos, kurias 2016-2017 metų stojimui pristato KTU – Aeronautikos inžinerija ir jungtinė Medicinos chemija.
Suteikiamos papildomos kompetencijos
„Stiprinant magistrantūros studijas KTU, studentams bus suteikiama papildomų kompetencijų, reikalingų karjerai, pasirinkimo galimybė, tiesioginis verslo ir viešojo sektoriaus įmonių įsitraukimas, dėmesys dėstytojų didaktikai, dvigubo laipsnio studijų programos, mokslo „žvaigždžių“ pritraukimas“, – vardijo KTU studijų prorektorė J. Šiugždinienė.
Jos teigimu, naujas magistrantūros modelis „MA+“ suteiks studentams papildomų galimybių: „Norint tapti tam tikros srities ekspertu, kartu su pagrindine studijų kryptimi, bus galima papildomai įgyti kitos srities kompetencijų. Pavyzdžiui, mechanikos inžinerijos magistrantui, ateityje norinčiam turėti savo įmonę, studijų metu rinktis vadovavimo gebėjimų kompetencijų bloką.“
„Vienas svarbiausių dalykų yra tai, jog šie kompetencijų blokai magistrantams yra rengiami su valdžios institucijų, verslo, pramonės įmonių atstovais. Atsižvelgiant į jų poreikius, naujo magistrantūros modelio „MA+“ siūlomos kompetencijos suteikia būtent tai, ko reikia konkrečios srities verslams ar pramonės įmonėms, viešojo sektoriaus institucijoms“, – privalumus renginio dalyviams pristatė J. Šiugždinienė.
Šiandien KTU yra siūlomas 21 kompetencijų blokas, bet ateityje šį skaičių planuojama didinti. Kuriant kiekvieną papildomų kompetencijų bloką, vyksta bendradarbiavimas su minėtomis įmonėmis ir įstaigomis.
Padės atliepti verslo poreikius
Po naujo magistrantūros modelio „MA+“ pristatymo prasidėjusioje diskusijoje „Kodėl tęsti studijas magistrantūroje? Kokią naudą ir vertę jos suteikia?“ kartu su akademinės bendruomenės nariais dalyvavo verslo atstovai bei studentai.
Diskusijoje verslo sektorių atstovavo „Lietuvos energijos“ valdybos narė ir organizacinio vystymo direktorė Ilona Daugėlaitė, „Microsoft Lietuva“ – švietimo programų vadovė Ingrida Stankevičienė, „Barclays“ operacijų centrą Lietuvoje – projektų vadovas Tomas Kriščiūnas. Tuo tarpu Universitetą diskusijoje atstovavo Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas Andrius Vilkauskas, KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto direktorė Audronė Telešienė, doktorantė Meda Andrijauskienė ir bakalaurantas Dovydas Grigaitis. Diskusiją moderavo KTU Filosofijos ir psichologijos katedros vedėjas Nerijus Čepulis.
A. Telešienės teigimu, stodami į magistrantūros studijas, studentai paprastai ieško papildomos kompetencijos, siekia didesnio uždarbio ir platesnio socialinio tinklo, kuriančių didelę pridėtinę vertę, nes šių studijų metu sutinkami nauji bendraminčiai – motyvuoti būsimi įmonių ir organizacijų vadovai, valstybės tarnautojai ar kiti specialistai.
Sociologės nuomone, ne diplomas lemia studento kompetenciją, o jo transformacija per studijų laikotarpį. Naujasis KTU magistrantūros modelis „MA+“ gali padėti pasiekti šios transformacijos.
„Pasirinkdami magistrantūrą, renkatės ne aukštesnę kvalifikacinę pakopą, o daugiau žinių, socialinių ryšių potencialą – tai leidžia šalyje kurti naujas inovacijas. KTU yra bene vienintelis universitetas Lietuvoje, kuris „nemiega“ ir stebi tai, kas vykstas rinkoje, seka technologijų poreikius“, – sakė įmonės „Microsoft Lietuva“ atstovė I. Stankevičienė.
Visgi, pašnekovė pažymėjo ir tai, kad verslas šiandien neįžvelgia esminio skirtumo tarp bakalauro ir magistrantūros studijų. Iš 30 įmonės „Microsoft Lietuva“ darbuotojų vos keletas turi magistro kvalifikacinį laipsnį ir nei vienas iš jų neužima vadovaujančių pareigų.
I. Stankevičienės teigimu, problema ta, jog magistrantūros studijos šiandien nėra tokios, kokios tenkintų verslo sektoriaus poreikius. Dėl šios priežasties pašnekovė sveikino naują KTU magistrantūros modelį, parengtą su ženkliu verslo ir pramonės įmonių indėliu.
Tarpdisciplininės studijos – ateitis
Į diskusiją įsijungusi įmonės „Lietuvos energija“ atstovė I. Daugėlaitė pažymėjo, kad šiandien darbdaviai naujus darbuotojus renkasi, atsižvelgiant į keletą pagrindinių dalykų: žmogaus požiūrį, motyvaciją, turimus gebėjimus ir potencialą tobulėti.
„Taip pat labai svarbus sisteminis ir kritinis mąstymas, naujų idėjų ir inovacijų kūrimas. Pats aukštojo mokslo diplomas, bakalauro ar magistro, konkurencingo atlyginimo ir karjeros įmonėje negarantuoja“, – sakė I. Daugėlaitė.
Dar vienas verslo sektoriaus atstovas T. Kriščiūnas iš įmonės „Barclays“ mano, jog magistrantūros studijos praplečia akiratį. Pasak jo, tiek įvairiose korporacijose, tiek startuoliuose vyksta komandinis darbas, nuolat akcentuojamas bendradarbiavimas, bendras problemų sprendimas ir bendro tikslo siekimas.
„Man studijuojant magistrantūroje didelis dėmesys buvo skiriamas grupiniam darbui, o tai suteikė gerosios praktinės patirties, kurią dabar galiu pritaikyti kasdieniame darbe“, – asmenine patirtimi dalinosi T. Kriščiūnas, baigęs dvi magistrantūros studijų programas.
Tuo tarpu bakalauro studijų atstovas D. Grigaitis įžvelgia magistrantūros studijų privalumą, jeigu jos stojančiajam gali pasiūlyti tam tikrą „priedą“, pavyzdžiui, veikia kaip tiltas tarp studento ir verslo arba yra tarpdisciplininės.
Su studentu sutiko ir magistrantūros modelio sumanytojas A. Vilkauskas, kurio nuomone, tarpdiscipliniškumas yra reikalingas visose srityse, ne tik studijose: „Tarpdisciplininis požiūris yra ateitis.“
Diskusijai einant į pabaigą, KTU doktorantė M. Andriejauskienė spėjo pasidžiaugti, kad Universitetas žengė drąsų žingsnį, tobulinant studijų programas ir procesus. „Man magistrantūra buvo tiesioginis „tiltas“ į doktorantūros studijas ir tyrėjos karjeros kelią“, – sakė jaunoji mokslininkė.
Po diskusijos renginio dalyviai buvo kviečiami aplankyti visų KTU fakultetų stendus, kuriuose buvo pateikta išsami informacija apie magistrantūros studijų programas, naują magistrantūros modelį „MA+“, o fakultetų atstovai atsakė į visus renginio dalyviams rūpimus klausimus.
